captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministerija siūlo leisti translyčiams pasikeisti dokumentus

Teisingumo ministerija parengė įstatymo projektą, kuris leistų translyčiams asmenims be teismo dokumentuose pakeisti nuorodą į lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą, ši teisė asmenims, kuriems diagnozuotas transseksualumas, būtų suteikiama nepriklausomai nuo to, ar atlikta chirurginė lyties požymių pakeitimo procedūra.

Šiuo metu žmonės, kurie tapatinasi su kita lytimi nei yra jų biologiniai lyties požymiai, pasikeisti dokumentus gali tik teismo tvarka.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad šalyje nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. Strasbūro teismo sprendimo vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas ne kartą ragino Lietuvą ištaisyti šią teisės spragą.

Atsisako „lyties keitimo“ sąvokos

Teisingumo ministerija nurodo, kad įstatymu siekiama užtikrinti translyčių asmenų teises „orumo nežeminančiomis sąlygomis“, o projekto parengimą paskatino minėta byla bei „nuolatinis tarptautinių organizacijų raginimas užtikrinti translyčių asmenų teisę į lytinės tapatybės pripažinimą“.

Įstatymo projekte ir kartu su juo teikiamose Civilinio kodekso pataisose siūloma atsisakyti „lyties pakeitimo“ sąvokos ir vietoje jos įtvirtinti „lytinės tapatybės“ terminą.

Pagal projektą, įrašai galėtų būti keičiami pilnamečiam nesusituokusiam asmeniui, kuriam diagnozuotas transseksualumas.

Sprendimus dėl nepilnamečių asmenų galėtų priimti tik teismas. Šešiolikmečiai tokį prašymą teismui galėtų pateikti patys, nuo 14 metų būtų galima kreiptis su tėvų ar rūpintojų sutikimu. Anot Teisingumo ministerijos, per konsultacijas vaikų ir paauglių psichiatrai pabrėžė, kad tokia galimybė turi būti suteikta siekiant apsaugoti paauglius nuo patyčių ir socialinės atskirties.

Aiškinamajame rašte rašoma, kad priėmus šį įstatymą sveikatos apsaugos ministras turėtų patvirtinti poįstatyminį teisės aktą dėl medicininių lyties požymių pakeitimo procedūrų.

Įstatymo projektą toliau turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas. Teisingumo ministerija siūlo, kad jis įsigaliotų nuo 2018 metų vidurio.

Bažnyčia nepritaria

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko sakė, kad, skirtingais skaičiavimais, įstatymas gali būti aktualus nuo 200 iki 1,5 tūkst. translyčių žmonių Lietuvoje.

„Akivaizdu, kad toks įstatymas būtinas Lietuvai. Tikimės, kad pavyks rasti sutarimą vyriausybėje ir parlamente“, – BNS pirmadienį sakė V. Simonko.

Katalikų bažnyčia griežtai nepritaria vadinamajai genderizmo teorijai. Ji teigia, kad žmonėms būdinga biologinė lytis, bet jie gali pasirinkti, su kuo tapatintis – laikyti save vyrais, moterimis, abiejų lyčių atstovais arba rinktis kokią nors kitokią lytinę orientaciją.

Popiežius Pranciškus yra sakęs, kad genderizmo teorija yra dalis „globalaus karo“ prieš tradicines šeimos vertybes ir santuoką.

Lietuvos vyskupų konferencija šiuo metu analizuoja įstatymo projektą ir savo komentarus pateiks vėliau, BNS pirmadienį informavo sekretoriatas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close