captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Spiegel“ aiškinasi: kaip R. Vanagaitė tapo „lizdo teršėja“

Lietuvių rašytoja Rūta Vanagaitė sudrebino savo šalies pasitikėjimą savimi, ir yra apšaukiama „lizdo teršėja“. Kas gi atsitiko, aiškinosi „Spiegel“ žurnalistas internetiniame tinklapyje išpublikuotame tekste.
DEELFI.lt nuotr.
DEELFI.lt nuotr.

„Jos knygos Lietuvoje yra bestseleriai. Tuo pačiu ją jos tėvynėje daugelis laiko „lizdo teršėja“, bent jau nuo praėjusių metų pradžios, kai lietuvių žurnalistė ir rašytoja paskelbė savo knygą „Mūsiškiai“ – iš dalies labai asmenišką tyrimą apie lietuvių dalyvavimą Holokauste“, – rašo tekste vokiečių žunalistas Keno Verseck.

Tačiau tekste pastebima, kad tai, kad šiuo metu kilusi diskusija palieka „Mūsiškius“ šešėlyje. Kalbama apie žmogų, kuris Lietuvoje laikomas vienu didžiausių naujausių laikų istorijos herojų – 1918 metais gimusį partizaną Adolfą Ramanauską. Jis vadovavo po Antrojo pasaulinio karo ginkluotam lietuvių pasipriešinimui prieš sovietinę valdžią, ir buvo, greičiausiai po žiaurių kankinimų, 1957 metais nužudytas.

„Spiegel“ atkreipė dėmesį, kad Seimas nori 2018 metus skirti A. Ramanauskui atminti. Tekste cituojami praėjusią savaitę R. Vanagaitės nacionaliniam transliuotojui LRT pasakyti žodžiai, kad esą A. Ramanauskas galėjo būti daug tragiškesnis, prieštaringesnis herojus nei anksčiau buvo žinoma. Ji rėmėsi KGB dokumentais, kuriuos ji buvo mačiusi Lietuvoje. Esą A. Ramanauskas bendradarbiavo su KGB ir išdavė kai kuriuos savo draugus, galbūt, net nebuvo kankinamas.

Tekste primenama, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje Lenkijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje ginkluoti partizanai iš dalies iki penkiasdešimtųjų pabaigos kovojo prieš komunistų valdžią. Ir šiandien vis dar diskutuojama, ar jie buvo herojai, ar jie, pavyzdžiui, kartu neša kaltę dėl karo nusikaltimų? Dar daugiau: ar rytų europiečiai buvo Hitlerio ar Stalino aukomis? Ar jie kartais buvo bendrininkais?

Kaip rašoma tekste, R. Vanagaitės pastabos sukėlė precedento neturintį viešą protestą. Socialiniuose tinkluose ir diskusijų forumuose istorikai ją sutriuškino, nes ji reliatyvizuoja komunistinius nusikaltimus.

Pirmasis Lietuvos postkomunistinis prezidentas Vytautas Landsbergis išvadino ją „ponia Dušanski“, užsimenant apie Nachmaną Dušanskį, KGB pareigūną, kuris dalyvavo sulaikant ir netinkamai elgiantis A. Ramanausku. Dušanskis įkūnija Lietuvoje bolševikų „aparatčiką“, kuris kankino Lietuvos patriotą iki mirties.

Galiausiai vienas didžiausių Lietuvos leidėjų paskelbė pranešime spaudai: „R. Vanagaitės teiginiai yra nepriimtini ir neatitinka mūsų vertybių“, apie bendradarbiavimo nutraukimą priminė vokiečių žurnalistas.

Tekste minima ir R. Vanagaitės reakcija, kad ji jaučiasi šokiruota, ir tai jai primena stalinistinius laikus. (…) Tekste rašoma, kad antisovietinio pasipriešinimo tema yra jau seniai sudėtinga tema Lietuvoje, nes jis yra susijęs su klausimu, kiek pasipriešinimo kovotai bendradarbiavo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Lietuvoje per karą vokiečių iniciatyva buvo sunaikinti beveik visi žydų gyventojai – 200 tūkst. žmonių. „Lietuviai, įskaitant ir vėlesnius antisovietinius partizanus, aktyviai dalyvavo naikinimo veikloje. Ar A. Ramanauskas dalyvavo žydų žudynėse, pavyzdžiui Druskininkuose, aptarta. Apie tai nėra jokių įrodymų“, - rašoma tekste.

Tekste taip pat minimas šiuo metu Jungtinėse Valstijose gyvenančio poeto Tomo Venclovos žodžiai, kad R. Vanagaitės žodžiai apie A. Ramanauską daro ją „naudinga idiotu Putinui“, nes Rusija vėl gali rodyti į „fašistinę Lietuvą“. Vokiečių žurnalistai negavo iš leidyklos „Alma Littera“ atsakymų, kas nutiko su iš rinkos išimtomis R. Vanagaitės knygomis. O R. Vanagaitė situaciją pakomentavo Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ citata: „rankraščiai nesudega“.

Kaip DELFI jau rašė, rašytoja, žurnalistė R. Vanagaitė penktadienį išplatintame laiške prisipažino klydusi ir besigailinti dėl „skubotų ir arogantiškų komentarų viešumoje“ partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atžvilgiu. Ji pripažįsta klydusi pareikšdama, kad partizanas ne buvo kankinamas, o mėgino nusižudyti.

„Aš nenorėjau skandalo. Nenorėjau įskaudinti garsiojo partizanų vado dukros ir jos tėvo atminimo. Ji iškentėjo daugiau negu įmanoma įsivaizduoti. Nenorėjau netekti savo ir savo šeimos dvasios ramybės. Nenorėjau netekti visų savo knygų. Netekau“, – rašė R. Vanagaitė, kuri pripažino, kad jos komentarai nuskambėjo pačiu netinkamiausiu laiku.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close