captcha

Jūsų klausimas priimtas

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Man jau yra 18 metų Man dar nėra 18 metų

Nebeviršysite greičio: kas per avariją vyksta su žmogaus kūnu

Didžiausių sužalojimų per avariją patiriama tuomet, kai automobilis parbloškia pėsčiąjį. Be to, traumų sunkumui labai didelės įtakos turi greitis. Taip LRT.lt teigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) ekspertas Tadas Bimba. O kokie eismo įvykiai patys pavojingiausi vairuotojų bei keleivių gyvybei? Ar įmanoma jų išvengti ir kaip sumažinti smūgių padarinius?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kūnas žalojamas ne vieną kartą

Kas yra automobilinė trauma? VTMT Vilniaus skyriaus vedėjas ir teismo medicinos ekspertas T. Bimba aiškina, kad tai – visuma kūno sužalojimų, kuriuos avarijos metu patiria pėsčiasis, automobilio vairuotojas ir keleiviai. Pavojingiausios ir daugiausia sužalojimų atneša tos avarijos, kai automobilis ar sunkusis transportas partrenkia žmogų. „Automobilio salone išgyventi yra daugiau šansų, nes saugo oro pagalvės ir panašiai“, – priduria T. Bimba.

Teismo medicinos ekspertas išskiria penkis automobilinių traumų padarymo būdus: kai automobilis susiduria su pėsčiuoju; kai jį pervažiuoja ratu ar ratais; kai asmuo sužalojamas automobilio viduje; kai asmuo iškrenta iš automobilio; kai pėsčiasis prispaudžiamas automobiliu.


T. Bimba, V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Automobiliui susidūrus su pėsčiuoju, visų pirma, būna pirminis kontaktas – smūgis. Čia labai svarbus dalykas yra greitis – kuo jis didesnis, tuo sužalojimai didesni. Jei avarijoje dalyvauja lengvasis automobilis, kūnas dažniausiai krinta ant variklio dangčio. Trečia fazė – kūno nubloškimas ant kelio dangos, taip patiriamas dar vienas smūgis. Na, o paskutinė fazė – čiuožimas dangos paviršiumi, tai jau būtų kūno paviršiaus trintis į kietą paviršių. Antros fazės nebūna, kai avarijoje dalyvauja sunkvežimis ar autobusas. Jų priekiai lygūs, todėl kūnas ne užkrinta ant automobilio, o yra nubloškiamas“, – LRT.lt sakoT. Bimba.

Priklausomai nuo lengvojo automobilio bamperio aukščio, dažniausiai traumuojamos blauzdos ir keliai. „Kas vyksta smūgio metu? Blauzdose būna poodinės kraujosruvos, randam riebalinio audinio sutraiškymą. Dažnai būna kaulų lūžių, jei bamperis aukštesnis – šlaunies, kelio srityje. Žinoma, odoje gali likti žymių, priklausomai nuo to, kokiu kampu partrenkiamas žmogus, ar yra tarp lempų grotelės ir pan. Jei smūgis stiprus, pirmos fazės metu būna bendras kūno sukrėtimas, gali būti įvairių vidaus organų kraujosruvų“, – aiškina ekspertas.


BNS nuotr.

Jei smūgį patiria užpakalinė kūno dalis, kūnas persilenkia, gali atsirasti kaklo lūžių – vadinamasis „botago kirčio“ sindromas (kai galva priverstinai maksimaliai ir atlošiama, ir nulenkiama – LRT.lt). Antroje fazėje, pasak T. Bimbos, kai kūnas užmetamas ant variklio dangčio, taip pat patiriamas smūgis – dažniausiai kenčia galva ir krūtinės ląsta, trenkiantis į variklio dangtį ar statramsčius.

„Būna kraujosruvų, odoje gali būti žaizdų, kaukolės lūžių, gali lūžti šonkauliai. Jei kūnas trenkiasi į stiklą, gali būti pjautinių žaizdų veide, plaštakose, kitose vietose, kurių nedengia drabužiai.

Trečios fazės metu kūnas nubloškiamas ant grindinio ir patiriamas dar vienas smūgis. Kenčia galva, dažnai traumuojamos galūnės, atsiranda kaukolės lūžių, dažnai gali būti sužalojamos smegenys, išsilieti kraujas. Taip pat lūžta galūnių kaulai, dažniausiai – dilbių. Kūnas vartosi, todėl gali būti daug visokių sužalojimų ir žaizdų. Po nubloškimo žmogus čiuožia dangos paviršiumi, todėl patiriami platūs nubrozdinimai, plėštinės žaizdos“, – vardija T. Bimba.

Sunkiasvoris automobilis, pasak teismo medicinos eksperto, iškart nubloškia kūną ant grindinio ir dažniausiai dar pervažiuoja jį ratais. Tuomet viskas priklauso nuo to, kokia kūno vieta bus pervažiuota – tai gali būti galva, krūtinės ląsta, dubens sritis, kojos.

„Kai kūnas pervažiuojamas sunkiasvorio transporto, jis traiškomas. Jei pervažiuojama galva, gali būti plėštinių žaizdų, daugiaskeveldrinių kaukolės skliauto pamato lūžių, gali būti sutraiškomos smegenys. Mirtis tada įvyksta akimirksniu. Jei pervažiuojama krūtinės ląsta, lūžta šonkauliai, nuo spaudimo gali būti suplėšyti plaučiai, širdis. Neretai kūnas sumalamas taip, kad krūtinės ląstos organai atsiranda pilvo ertmėje. Pervažiavus dubenį, patiriami dubens žiedo kaulų lūžiai, gali būti stambių kraujagyslių pažeidimų“, – tęsia teismo medicinos ekspertas.


BNS nuotr.

Kartais nutinka ir taip, kad pervažiuotas kūnas dar užsikabina už automobilio dugno, todėl jis yra velkamas. Tokiu atveju kūno paviršiuje būna plačių nubrozdinimų. „Apskritai kalbant, jei kūną partrenkia dideliu greičiu važiuojantis sunkvežimis, šansų išgyventi yra labai mažai“, – priduria T. Bimba.

Jis aiškina, kad visuomet svarbu segėti saugos diržą, kad vairuotojas ar keleiviai neiškristų iš automobilio. „Susidūrus su kitu automobiliu ar nejudančiu objektu, pavyzdžiui, medžiu, ar kai automobilis verčiasi, daug šansų, kad kūnas išlėks iš automobilio, jei asmuo nebus prisisegęs diržo. Tuomet kūnas trenkiasi į automobilio detales, vėliau – į kelio dangą ar gruntą. Maža to, jį dar gali prispausti automobilis. Tuomet patiriama daugybė sužalojimų“, – perspėja teismo medicinos ekspertas.

Vis dėlto, pasak T. Bimbos, esant automobilio viduje yra daugiau šansų išlikti gyvam nei tuomet, kai esi partrenkiamas.

„Dabar automobiliai turi diržus, oro pagalves, kitus saugos elementus. [...] Stebiu, kaip išbandomi automobiliai, bet viskas priklauso nuo greičio ir vairavimo kultūros. Gamintojai stengiasi apsaugoti žmones, bet jie niekaip negali paveikti žmogaus psichikos. Yra didelis skirtumas, ar tave partrenks automobilis, važiuodamas 50 km/h greičiu, ar 90 km/h. Atsakomybė čia tenka ir pėstiesiems, ar jie saugo save, ar vaikšto su atšvaitais ir žibintais, eina per perėjas“, – portalui LRT.lt kalba T. Bimba.

Išskyrė pavojingiausius eismo įvykius

Smūgis kaktomuša, grandininis automobilių virtinės susidūrimas ar nuslydęs ir apsivertęs automobilis – kokie eismo įvykiai patys pavojingiausi vairuotojų bei keleivių gyvybei?

Vienas iš jų – automobilio smūgis į nejudančią kliūtį. „Susiduriant su kitu automobiliu, smūgio jėgos tenka ir kitam automobiliui. O atsitrenkus į medį, stulpą ar sieną, visa energija tenka vieno automobilio deformacijai. Ta jėga tuomet tenka automobiliui ir keleiviams“, – teigia Lina Lazarenko, Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja.

Ypač skaudžius padarinius sukelia ir susidūrimas kaktomuša. Taip pat labai skaudūs avarijos padariniai, kai lengvasis automobilis susiduria su stambių gabaritų, didelės masės transporto priemone, tarkime, sunkvežimiu ar autobusu, sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas profesorius Edgaras Sokolovskis.

Yra manančių, kad saugos diržai ar oro pagalvės tokiu atveju gali ir pakenkti. Tarkime, esant nedideliam smūgiui išsiskleidusi oro pagalvė vaikui ar trapesnius kaulus turinčiam senyvo amžiaus žmogui gali sulaužyti veido ar krūtinės kaulus. Tačiau žinovai sako, kad tokie atvejai – išimtys. Visgi oro pagalvės ir saugos diržai tikrai sumažina mirtinų smūgių tikimybę.


BNS nuotr.

Būti prisisegus ypač svarbu, kai automobilis verčiasi. Automobiliui susidūrus su kliūtimi ar vairuotojui praradus budrumą, nuo kelio nulėkusi transporto priemonė dažnai verčiasi net kelis kartus. Ekspertai sako, kad vertimosi atveju pavojingiausia vieta automobilio salone – priekinė keleivio sėdynė.

Dažnai eismo nelaimes lemia ne tik automobilio gedimai, techninės susidūrimų aplinkybės ar vairuotojų įgūdžių stoka. Skaudžios avarijos priežastis gali būti ir prie vairo sėdinčio žmogaus amžius, sveikatos būklė bei reakcijos greitis.

Akivaizdu, nuo nelaimių kelyje nesame apsaugotas nė vienas. Tačiau visi galime pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga. Įsigyjant automobilį žinovai pataria pasidomėti ne tik techninėmis, dinaminėmis charakteristikomis ar ridos istorija. Itin svarbios ir saugumo savybės – kiek oro pagalvių yra automobilyje, kaip transporto priemonė atlaikė įvairius testavimus, kokia patirtimi dalijasi tokį automobilį išbandę vairuotojai. Tai gali lemti ir jūsų nenumatytų nelaimių finalą.

Lėkdamas 190 km/h greičiu vertėsi 10 kartų

Lietuvos ralio pilotas Vytautas Švedas lenktynėse yra patyręs ne vieną itin pavojingą avariją. Štai 2013-ųjų vasarą „Kauno rudens“ ralyje V. Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažas lėkė itin dideliu greičiu, o vėliau automobilis nulėkė nuo kelio ir vertėsi daugybę kartų.

„Automobilis tuomet nebuvo panašus į automobilį. Virtome gal 10 kartų, sunku buvo suskaičiuoti. Aš pats netekau sąmonės, o lėkėme tuomet 190 km/h greičiu. Automobilis padarė „žvakę“, atsistodamas ant kapoto. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai – atsigavęs ir išlipęs tik nusikračiau dulkes, patyriau lengvų sumušimų ir patempimų, bet gyvybiškai pavojingų traumų nebuvo vien todėl, kad automobiliai yra pritaikyti lenktynėms. Taip, kartais jie krinta nuo kelio...“ – prisimena V. Švedas.

Jis sako, kad lenktynininkus saugo Tarptautinė automobilių federacija. Ji esą įpareigoja, kad būtų privalomi visi būtini saugumo reikalavimai automobiliams – nuo saugos lankų iki sutvirtinto kėbulo, specialių sėdynių, saugančių galvą ir visą kūną. „Įsėdi tarsi į lopšį. Be abejo, svarbus ir kostiumas, kurį vairuotojas privalo dėvėti. Jis taip pat privalo dėvėti nedegančius apatinius, pošalmį, šalmą, kaklo apsaugą, kuri neleidžia judėti kaklui toliau nei ištemptas dirželis.

Vienintelis dalykas, kurio lenktynininkas bijo, – tai smūgis į medį ar kitą objektą. Ypač pavojingas šoninis smūgis į medį, nes net ir visi saugumo elementai negali 100 proc. garantuoti, kad bus apsaugota gyvybė. Duryse turime įmontuotas paminkštinimo plokštes iš sunkiai gniuždomos medžiagos, kurios tikrai sumažina smūgį, bet net ir tai ne visuomet gali išgelbėti“, – teigia V. Švedas.


V. Švedas, BNS nuotr.

Lenktynininkas prisimena ir dar vieną įvykį, kai žiemos ralyje pro priekinį stiklą į saloną įlindo masyvi medžio šaka. Laimė, ji pataikė tiesiai tarp V. Švedo ir šturmano.

„Išslydom iš kelio tuomet visai nedaug, bet šalia kelio buvo kažkoks senas medis su pasvirusiomis šakomis. Viena iš tų šakų smigo į priekinį stiklą. Jei ta šaka būtų bent per sprindį į vieną ar kitą pusę, pasekmės nebūtų buvusios tokios linksmos. Čia maža loterija, kai nesi visiškai tikras, kaip pasibaigs“, – tvirtina V. Švedas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...