captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kukuraitis: lietuvių tauta išgyvena mirties patirtį

Ketvirtadienį Seime surengta diskusija apie Europos Sąjungos ateitį: finansus, ekonominę ir pinigų sąjungą bei socialinį aspektą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad lietuvius dialogui šia tema pakviesti labai sunku. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tas didžiulis skaičius žmonių, kurie išvyko iš Lietuvos – tautą, kuri išgyvena mirties patirtį, labai sunku pakviesti dialogui apie ES ateitį, nes ji mums sudaro ir išsivaikščiojimo prielaidas“, – sakė jis.

Vejamės Europą, bet skurdas auga

Diskusijoje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Lietuva yra puiki iliustracija, kaip su struktūrinių fondų pagalba galima padidinti žmonių gerovę.

„Vien per dešimtmetį Lietuva sugebėjo išaugti pagal BVP rodiklį vienam gyventojui nuo 50 proc. ES vidurkio iki 75 proc. Be sanglaudos politikos taip stipriai prie ES vidurkio nebūtume priartėję. Tai pavyzdys kuomet visuomenė tiesiogiai jaučia ES biudžeto teikiamą naudą, tad ES piliečių gerovės didinimas taip pat yra labai svarbus ES pridėtinės vertės kriterijus“, – dėstė jis.

Tačiau L. Kukuraitis pastebėjo, kad nors BVP rodiklio vienam gyventojui augimas – milžiniškas, skurdo rodikliai praktiškai nesikeičia.

„Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, skurdas auga Lietuvoje. Tai rodo, kad tas BVP persiskirsto neteisingai ir čia jau galima kalbėti apie socialinę nelygybę. Taip pat vienas iš iššūkių Lietuvos yra valstybinio biudžeto perskirstymas socialinei sričiai. Tiek surinkimas biudžeto, tiek perskirstymas – žinome, kad socialinei sričiai duodame trečdaliu mažiau, nei Europos vidurkis“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras.

L. Kukuraitis siūlė ekonomikos pažangą vertinti ne tik pagal BVP augimą, bet ir pagal socialinius rodiklius. V. Šapoka vėliau pridūrė, kad kovoti su skurdu reikia.

„Būnant skurde tikėtis kūrybos, mokslo ir kitų dalykų, na, tikrai būtų ciniška, nes žmonės turi kasdien galvoti kaip išgyventi dieną iš dienos“, – sakė finansų ministras.

Neturėtume riboti savęs

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigė, kad ypač teigiamai vertina prasidėjusią diskusiją dėl socialinio ES aspekto.

„Nes esu įsitikinęs, kad be tolygios socialinės raidos neįmanoma tvari atskirų valstybių narių konvergencija. Tuo pačiu būtų sunku užtikrinti ilgalaikį visos Europos Sąjungos konkurencingumą bei stabilumą. Iki šiol daugiausiai akcentuota ekonominė konvergencija, mano manymu, apėmė pernelyg siaurus aspektus ir tai, ko gero, prisidėjo ir prie pastarosios krizės reiškinių kai kuriose ES valstybėse“, – aiškino jis.

S. Jakeliūnas dėstė, kad valstybės narės gana smarkiai skiriasi savo ekonominės, socialinės raidos ir politinės brandos prasme.

„Tai, turint omenyje, kad ES plėtra iki šiol buvo gana sparti, yra vienas iš iššūkių modeliuojant tolimesnius mūsų ateities scenarijus ir diskutuojant dėl jų, nes valstybių narių patirtis, požiūriai ir interesai gana smarkiai skiriasi“, – sakė Seimo narys.

Jo manymu, reikėtų atsižvelgti į kelis papildomus ilgalaikės konvergencijos perspektyvų aspektus.

„Pavyzdžiui, žiniasklaidos kokybė, jos nepriklausomumas nuo verslo ir politinės sistemos įtakos; švietimo sistemos kokybė ir jos sąsajos su realiais ekonominiais ir socialiniais poreikiais; pilietinės visuomenės, politinės sistemos branda ir socialinių institucijų veikimo principai, kokybė ir socialinis dialogas tarp jų visų. Suprantama, tokios mintys ir galimos iniciatyvos keltų susirūpinimą ir galbūt abejones dėl jų atitikties subsidiarumo principui, tačiau svarstydami apie ilgalaikę ES ateitį, neturėtume riboti savęs“, – sakė S. Jakeliūnas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close