captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl sveikatos turizmas uostamiestyje merdi?

Žodžių derinys „pajūris ir sveikatos turizmas“ valdžios atstovų ir verslininkų ausyse dar neskamba kaip burtažodis, kurį ištarus pakviptų pinigais. Klaipėda ir šalia jos esantys kurortiniai miestai nesivargina pasukti galvų, kaip medicinos paslaugas paversti sritimi, nešančia didžiulį pelną ne tik gydyklai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Žodžių derinys „pajūris ir sveikatos turizmas“ valdžios atstovų ir verslininkų ausyse dar neskamba kaip burtažodis, kurį ištarus pakviptų pinigais. Klaipėda ir šalia jos esantys kurortiniai miestai nesivargina pasukti galvų, kaip medicinos paslaugas paversti sritimi, nešančia didžiulį pelną ne tik gydyklai.

Druskininkai klesti

Klaipėda, Palanga ir Neringa turi daugybę privalumų, potencialiai galinčių pritraukti turistus iš užsienio – tinkamus žmogiškuosius ir gamtinius išteklius, palyginti nedideles paslaugų kainas, aukštos kvalifikacijos specialistus ir gausų paslaugų pasirinkimo spektrą.

Vakarų regionas galėtų tapti patrauklia užsieniečiams vieta, kuri suteikia galimybę diagnozuoti ir gydyti ligas, mėgautis sveikatą grąžinančiomis procedūromis. SPA procedūros, reabilitacija, odontologijos paslaugos, plastikos chirurgija, kelio ir klubo sąnarių keitimo operacijos, širdies operacijos, nevaisingumo gydymas – visas šias aukščiausio lygio paslaugas galėtume pasiūlyti parduoti užsieniečiams.

Druskininkų ir Birštono pavyzdys įrodo, kad sveikatos turizmas ne tik teoriškai perspektyvi ir pelninga verslo sritis. Du kurortiniai miestai demonstruoja gyvą pavyzdį, kaip pritraukti žmones iš užsienio ir aukštą turistų lankomumo skaičių išlaikyti ne tik vasaros sezono metu, bet ir ištisus metus.

Miestas atgytų

Sveikatos turizmo plėtra Lietuvoje besirūpinantis ir šią verslo sritį Vakarų regione kuruojantis Mantas Našlėnas teigia, kad didžiausia problema, su kuria susiduria uostamiestis, yra silpni privatūs medicinos centrai, skurdus viešojo maitinimo įstaigų ir pramogų pasirinkimas bei visiškai neišvystyta susisiekimo sistema.

Anot jo, dar viena priežastis, kodėl kituose miestuose sveikatos turizmas klesti labiau, – tinkama reklama.

„Druskininkai ir Birštonas labai aktyviai dirba rinkodaros klausimais. Jie turi savo atstovybes Maskvoje, Sankt Peterburge, miestus puikiai žino ir Lenkija, Kazachstanas, Azerbaidžanas. Pavyzdžiui, Druskininkuose nėra labai stiprių klinikų, bet klesti SPA paslaugos. Vietos SPA centruose Druskininkuose jau rezervuotos Naujiesiems metams“, – teigė M. Našlėnas.

Pašnekovas sakė, kad pajūris neturi kokybiškų medicinos centrų, išskyrus valstybines įstaigas – Klaipėdos universitetinę ir Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Tačiau aukštos kokybės servisą gali užtikrinti tik privačios įstaigos, o uostamiestyje nėra nė vieno labai stipraus verslininkų valdomo medicinos centro.

Reikia administratoriaus

„Valdžia dažniausiai būna pasyvi ir be pačių verslininkų iniciatyvos nieko nedaro. Nėra gero ir aktyvaus administratoriaus – nieko ir nevyksta. Į uostamiestį kruiziniai laivai atplukdo būrius turistų. Valdžia, matydama potencialą, tiesiog nieko nedaro“, – sakė pašnekovas.

„Kad uostamiestyje kažkas kuruotų šią sferą, nepastebiu. Tada, kai kiti kurortiniai miestai kūrė ateities strategijas, Klaipėda miegojo. Rezultatus matome dabar“,– teigė M. Našlėnas.

Lietuvos medicinos turizmo asociacijos „Medicinos Lietuva“ prezidentas Laimutis Paškevičius teigė, jog vertinant iš lokalizacijos ir infrastruktūros pusės Vakarų Lietuvos regionas turi daugiau potencialo nei Druskininkai ar Birštonas.

Geresnes sąlygas suteikia arčiau esanti Skandinavija, jūra, pušynai ir kiti gamtiniai ištekliai, kuriuos reikia mokėti parduoti.

Pagrindinis trūkumas – uostamiestyje ir aplinkiniuose miestuose nėra suinteresuotų žmonių susitelkimo.

„Druskininkuose labai didelį darbą atliko meras, kuris yra stiprus lyderis, turėjęs aiškią viziją, politinį ir finansinį palaikymą. Kai turi koncepciją, įdedi darbo ir sukuri patrauklią infrastruktūrą, panaudodamas marketingo priemones, verslas pradeda klestėti. Klaipėda, Neringa ir Palanga turi nuostabias perspektyvas, tačiau kol kas pastebiu, kad visos įmonės dirba sau“, – kalbėjo prezidentas.

Anot jo, reikėtų peržiūrėti SPA ir medicinos gydymo įstaigų darbą, teikiamų paslaugų kokybę, palyginti, kokias paslaugas galima gauti Europoje, ir vadovautis labiau patyrusių šalių pavyzdžiu.

Be to, prezidentas tikino, kad medicinos turistai nori gauti kompleksinę paslaugą – nuo vizos organizavimo ir sveikatinimo paslaugų gavimo iki pramogų ir palydėjimo iki oro uosto.

„Būnant Nidoje teko stebėti sceną, kai du norvegai pietavo kavinėje. Vienas iš jų išsitraukė krūvą pinigų ir nusivylęs pasakė, kad, atvykęs atostogauti ir planavęs paišlaidauti, neturėjo kur to padaryti. Be to, didesnį dėmesį reikėtų kreipti į kruiziniais laivais atvykstančius turistus. Kol kas atrodo, kad mes galvojame, jog esame labai šaunūs, bet nieko nedarome, kad pritrauktume žmones“, – L. Paškevičius.

Mažėja pacientų

„Medicina Lietuvoje labai stipri. Kodėl nesuteikus progos, pavyzdžiui, Rusijos piliečiams atvykti pas mus? Iš mūsų šalies išvyksta daugybė žmonių, situacija privačiose medicinos klinikose tampa vis sudėtingesnė, nes tiek klientų, kiek turėjome anksčiau, jau nebesulaukiame. O įstaigos gali teikti paslaugas gerokai didesniam žmonių skaičiui“, – aštrėjančią problemą atskleidė ir vieno uostamiesčio medicinos centro direktorė Loreta Bosienė.

Tikimasi, kad tokioms įstaigoms galėtų pagelbėti medicinos turizmas – jei mūsų šalies gyventojai negali užpildyti rinkos, progą tai padaryti reikėtų suteikti užsieniečiams.

L. Bosienė pastebi, kad daugiausia uostamiestyje apsilanko rusakalbių.

Matoma tendencija, kad šie žmonės į Lietuvą atkeliauja vedami darbo reikalų ir į klinikas užsuka tik esant ūmioms sveikatos problemoms. Specialiai gydytis jie nevažiuoja. Anot moters, medicinos turizmo sėkmė labai priklauso ir nuo miesto valdžios.

„Parama, kontaktai – tuo turi rūpintis miesto valdžia. Kur vyksta šie procesai, sveikatos turizmas klesti labiau. Manau, kad miestai galėtų dalytis patirtimi, imti pavyzdį vieni iš kitų. Trūksta ir politikų sąmoningumo, išmonės ir noro susivienyti bendram darbui“, – sakė L. Bosienė.

Tinkamai skatinamas sveikatos turizmas uostamiestyje padėtų spręsti ir tuštėjančio senamiesčio bei nedarbo problemas.

Druskininkų ir Birštono atvejai rodo, kad padaugėjus turistų atsigauna viešbučių, maitinimo ir pasilinksminimo įstaigų darbas, kuriamos naujos darbo vietos medikams, transporto paslaugų teikėjams ar aptarnavimo srities specialistams.

Skatinti nesiima

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė pripažino, kad savivaldybė, kalbant apie sveikatos turizmo vystymą uostamiestyje, nedaro nieko.

Lėšų šiai sferai taip pat nėra skiriama.

Informacija apie tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, SPA procedūras, yra talpinama Turizmo informacijos centro leidiniuose, o vėliau platinama parodų metu arba Turizmo informaciniame centre.

Vedėja aiškino, kad konkrečių veiksmų nėra imtasi, nes uostamiestyje su medicinos sfera susijusių paslaugų teikėjų, tokių, kokie yra Druskininkuose ar Birštone, neturime.

„Klaipėdoje planuojamas statyti baseinas su SPA kompleksu ateityje galėtų tapti reiškiniu, skatinančiu medicinos turizmą“, – sakė D. Pleskovienė.

Vedėja tikino, kad jei privačia iniciatyva organizuojamų paslaugų teikėjas nori būti įtrauktas į viešinimo priemones – leidinius, internetinius puslapius, – niekada neatsisakoma, o visos naujovės būna paskelbiamos.

Anot jos, kol kas savivaldybėje jokios priemonės, turinčios skatinti medicinos turizmą, nei strateginiame plane, nei veiklos dokumentuose, nėra.

Gydo ir užsieniečius

Palangos reabilitacijos ligoninės direktorius Virginijus Biskys kalbėjo, kad į jo vadovaujamą įstaigą atvyksta žmonės, turintys konkrečių sveikatos problemų.

„Neužsiimame profilaktika. Siūlome sveikatinimo programas. Neturime galimybių priimti didelių žmonių grupių – tuo skiriamės nuo sanatorijų. Esame reikalingi žmonėms, kuriems reikia profesionalios specialistų pagalbos“, – sakė direktorius.

Tačiau ši ligoninė yra suinteresuota, kad čia atvyktų kuo daugiau užsieniečių.

Direktorius teigė, jog ir dabar įstaigoje apsilanko žmonės iš Švedijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Izraelio, Rusijos, Azerbaidžano, Gruzijos.

Įstaigos vadovas tikino, kad užsieniečius į Palangą vilioja paslaugų kokybė, aukštas profesionalumo lygis ir, palyginti su Europa, nedidelės kainos.

„Kviečiame nemažai žmonių iš Rytų šalių, tačiau jiems į Palangą patekti sudėtingiau dėl vizų išdavimo. Manau, kad dirbtinai paspartinti informacijos sklaidos procesą sudėtinga, tam reikia laiko“, – kalbėjo V. Biskys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...