captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kubilius: valdžiai blogai jaučiantis imamasi tos pačios taktikos – tirti konservatorių veiklą

Per 20 metų buvimo politikoje Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sako supratęs vieną dalyką – „kai kairiųjų valdžiai būna jau labai blogai, tada jie puola sudarinėti parlamentines tyrimo komisijas tariamoms konservatorių nuodėmėms tirti“.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Per 20 metų buvimo politikoje Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sako supratęs vieną dalyką – „kai kairiųjų valdžiai būna jau labai blogai, tada jie puola sudarinėti parlamentines tyrimo komisijas tariamoms konservatorių nuodėmėms tirti“.

Kaip jis sakė trečiadienį spaudos konferencijoje, taip buvo 2004 m. su „Mažeikių naftos“ privatizavimo tyrimu, taip buvo vėliau, 2006 m., artėjant 2007 m. savivaldos rinkimams, su konservatorių tariamų ryšių su teroristais tyrimu.

„Tokie tyrimai paprastai baigiasi visiškai niekingomis išvadomis, politizuotai apkaltinant konservatorius visomis nuodėmėmis, bet abiem atvejais tai kairiųjų neišgelbėjo nuo pralaimėjimo“, – sakė A. Kubilius.

Pasak jo, kitą antradienį Seimas imsis panašios iniciatyvos: ruošiasi svarstyti ir, matyt, pritarti „Drąsos kelio“ idėjinio lyderio Valdo Vasiliausko iniciatyvai imtis parlamentinio tyrimo, tiriant konservatorių veiklą būnant valdžioje energetikos reikaluose.

Kadangi po tokia iniciatyva pasirašo bent dvi valdžios partijos – Darbo partija (leiboristai) ir Tvarka ir teisingumas, pasak A. Kubiliaus, galima spėti, kad vėl valdžiai blogai jaučiantis imamasi tos pačios taktikos – tirti konservatorių veiklą.

„Tačiau ši iniciatyva yra įdomi ne tik tam tikro politinio dėsningumo pakartojimu, įrodančiu, kad šitai valdžiai yra tikrai blogai, bet ir tuo, kad tyrimas leidžia atsakyti į vieną esminį klausimą, kurį aš sąlygiškai pavadinčiau populiaria fraze – tai „išdavystės anatomijos“ klausimas“, – sakė konservatorių lyderis.

Kadangi tyrimo iniciatoriai numatė, kad esminiai klausimai tyrimo metu turi būti susiję su 2007 m. Seimo patvirtintos Nacionalines energetikos strategijos įgyvendinimu, tai svarstant taip suformuluotus klausimus, A. Kubiliaus nuomone, neišvengiamai teks atsakyti į esmini klausimą – kada ir kodėl po 2008 m. per visą 2008–2012 m. laikotarpį dabar valdančiąją koaliciją sudarančios partijos (pirmiausia, socialdemokratai, bet taip pat ir Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas) apsisprendė pasisakyti prieš esminius dar 2007 m. vienbalsiai patvirtintoje strategijoje išdėstytus svarbiausius strateginius energetikos projektus: elektros jungtys, nauja atominė elektrinė, elektros sistemų sinchronizacija su europietiškomis sistemomis, suskystintų gamtinių dujų terminalas ir europietiška dujų sektoriaus pertvarka.

„Kodėl 2007 m. visos partijos balsavo už Nacionalinę energetikos strategiją (NES) su visais išvardytais projektais, o kai 2008 m. mes, paveldėję tokią strategiją, bet jokių realių darbų nei atominės statyboje, nei terminalo reikaluose, ėmėmės energingai juos realizuoti, prieš tokius darbus kategoriškai pasisakė visos kairiosios to meto opozicinės, o dabar – valdančiosios partijos. Kodėl tos pačios kairiosios partijos 2007 m. balsuojant dėl NES pasisakė už strategiją su visais planuojamais strateginiais energetikos projektais, o 2012 m., kai Seime buvo balsuojama už naują NES redakciją, su tais pačiais strateginiais projektais tik jau ne vien teoriškai planuojamais, bet pradėtais realiai įgyvendinti ir dėl to nustatytomis realiomis jų įgyvendinimo datomis, – tos pačios kairiosios partijos balsavo prieš“, – svarstė A. Kubilius.

Jo nuomone, parlamentinio tyrimo tikrai nusipelno tokio svarbaus Lietuvos politinio gyvenimo subjekto, kaip Socialdemokratų partija, kardinalaus nuomonės keitimo tokiais svarbiais strateginiais klausimais reikalas.

Politikas sako matąs tik vieną tokio pasikeitimo paaiškinimą. „Vienintelis skirtumas po 2008 m. nuo 2007–ųjų buvo tai, kad mes realiai ėmėmės įgyvendinti projektus, kurie iki tol tik teoriškai buvo išvardyti socialdemokratų parengtoje Strategijoje, bet realiai nė vienas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Jų įgyvendinimas po 2008 m. sukėlė tokių milžinių kaip „Gazprom“, „Rosatom“, „InterRao“ agresyvų pasipriešinimą, ir socialdemokratai neatlaikė. Tyrimas turėtų atsakyti, kas siūlė ir formulavo tokį socialdemokratų nuomonės pasikeitimą, kokie tų žmonių ryšiai su didžiosiomis Rusijos energetikos kompanijomis, kiek jie lemia dabartinius valdžios sprendimus“, – tvirtino A. Kubilius.

Jo teigimu, socialdemokratams reikia padėti rasti atsakymą į klausimą, kas lemia tokius esminius jų nuomonės pasikeitimus: ar pasidavimas svetimoms įtakoms, ar atsakomybės jausmo praradimas, praradus valdžią ir būnant opozicijoje, ar tiesiog atsakingos lyderystės stoka pačioje partijoje.

Politiko nuomone, tyrimo metu atskiro dėmesio būtų vertas ir tas faktas, kad 2007 m. strategija su visais jos svarbiausiais projektais buvo pagrįsta Lietuvos energetikos instituto mokslininkų projekcijomis ir išvadomis. A. Kubilių stebina tai, kad 2013 m. tie patys mokslininkai Seimui ir Vyriausybei išaiškina, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) gali būti ekonomiškai nekonkurencinga. „Turėtų būti atsakyta, kas lėmė tokį mokslininkų nuomonės pasikeitimą ir jų nuomonės priklausomybę nuo socialdemokratų nuomonės ar buvimo valdžioje pasikeitimų“,– tvirtino A. Kubilius.

Jo nuomone, atsakymą į tokius svarbius klausimus tikrai verta žinoti, nes ir toliau yra klaidžiojama migloje.

Pasak A. Kubiliaus, socialdemokratai, matyt, tikrai silpnai jaučiasi, nes skuba ir dar vieną parlamentinį tyrimą pradėti – „kaip STT tyrė jų partijos veikėjų neskaidrius partinių pinigų reikalus“.

„Kiek suprantame, socialdemokratų lyderiai norėtų, kad tokio tyrimo imtųsi pačių socialdemokratų atstovo Dariaus Petrošiaus vadovaujama Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija. Būtų gerai, kad socialdemokratai suvoktų, kad toks spaudimas, kokio jie planuoja imtis garsioje Romo Adomavičiaus byloje, yra panašus į Konstitucijos pažeidimą. Iš savo parlamentinės veiklos patirties nepamenu, kad kuri nors partija būtų taip įžūliai bandžiusi naudotis einamomis parlamentinėmis pareigomis darant spaudimą bylose, kurios yra susijusios su aukštais partijos veikėjais“, – sakė A. Kubilius.

Politikas žadėjo atidžiai stebėti socialdemokratų veiksmus dėl šios bylos. „Ir joks propagandinis triukšmas nepaslėps šio reikalo esmės – nekonstitucinio siekio daryti spaudimą teisėsaugai, bandant užgniaužti partijai kenkiantį teisėsaugos tyrimą“, – tvirtino A. Kubilius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...