captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Hodgesas: JAV nutraukė karių rotavimą Lietuvoje, bet toliau siųs juos į pratybas

Jungtinės Valstijos nutraukė nuolatinį sausumos pajėgų karių rotavimą Lietuvoje, tačiau jie ir toliau bus siunčiami į šalį dalyvauti pratybose, sako JAV generolas Benas Hodgesas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Aš nenoriu pasakyti, kad (sausumos pajėgų) buvimas čia išliks ilgalaikis ar nuolatinis, nes čia (Lietuvoje) nebėra kareivinėse gyvenančių karių. Tačiau tam tikrose pratybose dalyvaujančius amerikiečių karius jūs čia matote praktiškai kiekvieną mėnesį“, – trumpame interviu BNS sakė Pabradėje savo šalies karius aplankęs generolas leitenantas, vadovaujantis JAV sausumos pajėgoms Europoje.

Šiuo metu pratybose netoli šio Švenčionių rajone esančio miesto dalyvauja apie 130 JAV karių. Po mokymų jie sugrįš į Lenkiją. Čia nuo šių metų dislokuota JAV karių brigada iš maždaug keturių tūkstančių karių. Dar maždaug tūkstantis karių, daugiausiai amerikiečių, sudaro nuo 2017-ųjų Lenkijoje veikiantį tarptautinį NATO batalioną.

Baltijos šalyse JAV karių kuopos buvo rotuojamos nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Lietuvoje dislokuoti amerikiečių kariai gyveno Rukloje. Dabar šiame miestelyje Jonavos rajone įsikūręs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis sąjungininkų batalionas.

Lietuvoje 59-ių generolas B. Hodgesas kaip JAV sausumos pajėgų Europoje vadas vieši paskutinį kartą. Gruodį jis išeis į atsargą ir taps analitiku JAV veikiančiame Europos politikos analizės centre.

Pasak karininko, ateityje NATO reikės toliau dirbti siekiant užtikrinti karių sąveiką, nes daug Aljanso karinių vienetų yra tarptautiniai. Anot jo, tarp prioritetinių darbų taip pat yra priešraketinės gynybos skydo kūrimas.

– Jūs esate pasakęs žiniasklaidai, kad pratybose „Zapad“ dalyvavo daugiau nei 40 tūkstančių karių. Ar galite daugiau papasakoti apie jų scenarijų ir mastą?

– Pirmiausia, ką supratau stebėdamas „Zapad“, tai kad šiose pratybose dalyvavo kur kas daugiau karių, nei nurodė Rusijos Federacija (13 tūkstančių). Kur kas daugiau. Nėra tikslo kalbėti apie konkrečius skaičius, nes kiekvieną dieną skaičius gali būti kiek skirtingas. Esmė yra tame – rusai galėjo padaryti kur kas daugiau, kad būtų skaidrūs ir sumažintų nerimą vietoje to, jog nurodytų atitinkamą karių skaičių, kai visi žinojo, kad čia jų buvo daugiau. Jie galėjo sumažinti nerimą tiesiog būdami skaidresni.

– Kalbant apie pratybų scenarijų, koks jis buvo?

– Tai, ką matėme, buvo įvairių veiksmų virtinė. Į ją pateko ir puolamieji, ir gynybiniai veiksmai, ir specialiosios operacijos. Po „Zapad“ jie dar surengė kasmetines strategines branduolines pratybas. Taigi, tai buvo darbas ties skirtingais dalykais. Pavyzdžiui, Lugos regione dėmesys buvo sutelktas į toliašaudę artileriją, raketas, nepilotuojamas oro sistemas. Taip pat buvo treniruojamasi kirsti upes, vykdyti tolimus manevrus. Taigi, skirtingi veiksmai tuo pačiu metu vyko visoje Vakarų karinėje apygardoje ir Baltarusijoje.

BNS nuotr.

– „Zapad“ metu Lietuvoje buvo dislokuoti Jungtinių Valstijų kariai, šiuo metu pratybose Pabradėje taip pat dalyvauja iš Lenkijos atvykusi JAV karių kuopa. Turint omenyje, kad Lenkijoje jau įsikūrė JAV karių brigada, o tarptautiniai NATO batalionai Baltijos šalyse taip pat veika pilnu pajėgumu, kaip ateityje atrodys JAV karių buvimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

– Lietuvoje, kaip ir Latvijoje ir Estijoje, visada yra JAV specialiųjų operacijų pajėgų karių. (...) Aš nenoriu pasakyti, kad (sausumos pajėgų) buvimas čia išliks ilgalaikis ar nuolatinis, nes čia (Lietuvoje) nebėra kareivinėse gyvenančių karių. Tačiau tam tikrose pratybose dalyvaujančius Amerikos karius jūs čia matote praktiškai kiekvieną mėnesį. Esu pasiruošęs tai koreguoti, jeigu būtų toks poreikis, bet jie nuolatos treniruojasi judėti ir treniruojasi visoje Rytų Europos teritorijoje, kurią apima operacija „Atlanto ryžtas“.

Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl mums taip rūpi patobulinimai čia, Pabradėje, kad mes galėtume rengti sudėtingesnes, didesnes „gyvos ugnies“ pratybas. Tai vienas iš puikių pavyzdžių, kaip Lietuva vykdo priimančiosios šalies paramą. Tai mums patrauklu.

– Turint omenyje, kad jūs netrukus paliksite JAV sausumos pajėgų Europoje vado pareigas ir jose išdirbote maždaug trejus metus...

– Lapkritį bus treji metai, taip.

– Kaip jums atrodo, ar NATO, Jungtinėms Valstijoms, vietos šalių pareigūnams pavyko tam tikrose srityse sumažinti ar panaikinti Rusijos strateginį pranašumą prieš Baltijos šalis? Turiu omenyje tokius dalykus kaip pasirengimas ginti Suvalkų koridorių ar gebėjimą pasipriešinti Karaliaučiuje esantiems pajėgumams, kurie galėtų apsunkinti sąjungininkų atvykimą į Baltijos šalis.

– Šiame atsakyme yra kokie trys ar keturi aspektai. Pirmiausia, šiandien Vakaruose visi žino, kas yra Suvalkų koridorius. Jis yra atpažįstamas, o tai rodo, kad žmonės supranta, kodėl jis toks svarbus. Manau, kad tai – teigiamas faktas.

Antra, kiekvienas Aljanse ir Europos Sąjungoje (...) supranta poreikį karinėms pajėgoms sparčiai kirsti valstybių sienas. Jie (kariai) turi judėti greitai. Britai ką tik surengė dideles pratybas, kur su technika važiavo per Vokietiją ir Lenkiją. Visi dirba šiuo klausimu ir aš čia matau akivaizdų progresą – supratimą, kad mums reikia sugebėti judėti greitai, sugebėti judėti greičiau nei Rusijos Federacijos pajėgos tam, kad galėtume užkirsti kelią krizei.

Trečias dalykas – dar niekada nemačiau tokios tvirtos Aljanso vienybės. Priešakinių pajėgų iniciatyvoje Baltijos šalyse dalyvauja kariai iš tokių šalių kaip Ispanija, Italija, Kroatija, Prancūzija. Tai nėra tik (batalionams vadovaujantys) vokiečiai, amerikiečiai, britai. Faktas, kad Kanados kariai sugrįžo į Senąjį žemyną, taip pat yra reikšmingas.

Žinoma, dar yra daug dalykų, ties kuriais turime dirbti. Sąveika, komunikacijos sistemos, priešraketinė gynyba yra dalykų, kurie mums visiems rūpi, sąrašo viršuje. (...) Tačiau judame tinkama linkme, todėl esu labai optimistiškas.

– Daug ekspertų sako, kad NATO ir Rusijos santykiai bent jau artimoje ateityje išliks itin įtempti. Kaip įsivaizduojate juos kariniu požiūriu, kokia apskritai tampa karyba?

– Taip, šiandien Rusija naudoja ekonomines, informacines, kibernetines priemones, bet ji kaip ir anksčiau taip pat rengia didžiules pratybas. Konfliktas su Rusija nėra neišvengiamas, niekas jo nenori. Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad durys Rusijai išlieka atviros. Yra daug sričių, kur mums reikia bendradarbiauti, bet Rusija gerbia tik jėgą. Todėl kol Aljansas išliks vieningas ir darys tai, ką matote aplinkui (šalia Pabradės esančiame poligone vyksta pratybos „Geležinis vilkas II“, jose dalyvauja daugiau nei du tūkstančiai karių), manau, kad jie elgsis racionaliai.

Tačiau jeigu mes atrodysime nepasirengę ir nepasiryžę padaryti visko, kad vienas kitą apgintume, tada mes didinsime riziką. Jaučiame tam tikrą nuolatinį spaudimą ir Rusija jam vykdyti naudoja viską, ką turi, siekdama sutrikdyti Aljansą net ir ties tokiais dalykais kaip rinkimai. Tai yra realybė, prie kurios turime priprasti.

– Ar jūs nieko prieš, jeigu paskelbsime jūsų karjeros pabaigos JAV kariuomenėje dieną?

– Ne. Kaip minėjau, tai bus gruodžio 15 diena.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...