captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reitingų dugne esančios savivaldybės pasigenda svertų investuotojams pritraukti

Tarp atskirų savivaldybių didėjantis atotrūkis kai kurioms jų gali būti pražūtingas, o kad taip neįvyktų atsakingi savivaldybių vadovai, teigia Laisvosios rinkos instituto prezidentas. Merai sako, kad rajonų patrauklumas investuotojams priklauso nuo daugelio aplinkybių – geografinės padėties, buvusių pramonės centrų, esančios susisiekimo infrastruktūros ar centrinės valdžios sprendimų.
Ž. Šilėnas, BNS nuotr.
Ž. Šilėnas, BNS nuotr.

Laisvosios rinkos institutas pristatė savivaldybių indeksą. Pasak instituto vadovų, jis sudarytas įvertinus per 60 įvairių rodiklių. Pagal gyventojų tankį savivaldybės suskirstytos į dvi kategorijas: Didžiosios ir mažosios savivaldybė. Tarp didžiųjų savivaldybių trečius metus investicijomis, darbo vietomis tenkančiomis tūkstančiui gyventojų pirmauja Vilniaus miestas. Jį vejasi Klaipėda, kurios biudžeto skola septynis kartus mažesnė nei sostinės. Trečias – Kauno miestas, kuris išsiskiria išduodamų statybos leidimų skaičiumi. Mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Klaipėda rajonas, į kurį atvyko daugiau gyventojų nei išvyko, bei labiau nei Klaipėdos mieste auga investicijos. Teigiama migracija ir Kauno rajone.  

„Žiedinės savivaldybės yra tos, kur aplink miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystes, čia ir investicijų daugėja ir aktyvesnė ekonomika ir žmonių daugiau atvyksta. dauguma žiedinių savivaldybių pasižymi teigiama migracija, kas yra retas reiškinys Lietuvos savivaldybėse“, – sakė Savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Indeksų lentelės pabaigoje – Ignalinos rajonas, kur didžiausias per penkiolika procentų nedarbas. Vos geresnė padėtis Molėtų, Pakruojo, Zarasų ir Joniškio rajonuose. Pakruojo meras sako, kad žmonės daugiausia verčiasi žemdirbyste. Rajonas toli nuo pagrindinių kelių.

„Mes turim turbūt daugiausia Lietuvoje įvairiausių įmonių socialinių sukūrę. Rūpinamės kiek begalim, tai mums brangiai kainuoja, bet tie žmonės, kuriems reikia socialinės pagalbos, iš rajono neišvažiuoja. Išvažiuoja jauni, sveiki, perspektyvūs ir mums kas metai tos sistemos išlaikymas vis brangiau kainuoja“, – pasakojo Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas.

Statistikos departamento duomenis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje auga, o vienam gyventojui vidutiniškai tenka per puspenkto tūkstančio eurų, tačiau ketvirtadalyje savivaldybių jos nesiekia ir 100 eurų, o kai kuriose, galima sakyti jų iš viso nėra. Rietave vienam gyventojui tenka 1 euras užsienio investicijų. Meras teigia, kad tradiciškai čia nebuvo didelių pramonės įmonių, tiesa, dabar jau baigiama statyti baldų komponentų gamykla, į kurią investuoja „Klaipėdos mediena“, tariamasi dar su dviem stambiais investuotojais. Pasak mero, savivaldai trūksta svertų pritraukti stambių investicijų.   

„Su danais buvome sutarę, buvo savininkai atvažiavę ir derėjomės jau, trūko tik Žemės ūkio ministerijos palaiminimo, tai buvo gal prieš 9 metus, reikėjo pridėti penktadalį lėšų, 200 mln. investicija būtų buvusi Rietave ir 200 iš karto darbo vietų. Tai šiltnamiai būtų buvę čia, ir būtume turėję. Lygiai panašiai gavosi su kita užsienio investicija – čiužinių gamyba. Su vokiečiais buvome sutarę, lyg ir viskas judėjo, jie paprašė mūsų 80 arų žemės  nuosavybės. Iš mūsų centrinės valdžios gavome atsakymą, kad nėra žemės, negalėsim dar greitai suteikt ir tuo baigėsi mūsų investicija“, – kalbėjo Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

Daugiausia užsienio investicijų vienam gyventojui tenka Vilniaus mieste, Kazlų Rūdoje, Kėdainių rajone. Iki 70 procentų Kazlų Rūdos teritorijos užima miškai, nederlingos žemės netinkamos žemės ūkiui. Meras sako, kad dar sovietmečiu čia buvo įkurta daug medienos pramonės įmonių, jų darbuotojams buvo statomi daugiabučiai. Įmonės privatizuotos, tačiau iki šiol veikia, o buvusį medienos dirbinių kombinatą įsigijo koncernas „Ikea“, kuris nuolat investuoja į įrangos atnaujinimą.   

„Buvo infrastruktūra, kuria buvo galima naudotis, geras susisiekimas, juk mūsų miestą kerta geležinkelis, visai netoli yra magistralė Via Baltica ir visi kiti, taip, kad švedai žino, ką daro ir renkasi, matyt, teisingai“, – sakė Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius.

Pasak Laisvosios rinkos instituto atstovų, užsienio investicijos traukia kitas investicijas, o iš rajonų, kur jų nėra gyventojų išvyksta daugiau. Susidaro užburtas ratas: kur trūksta darbo jėgos, tie rajonai tampa nepatrauklūs investuotojams. Tarp skirtingų savivaldybių atotrūkis tik didėja. Laisvosios rinkos instituto vadovo nuomone, nepaisant to, gyventojų pajamų mokesčio pajamos neturėtų būti perskirstomos.  

„Tą klausimą kažkada reikės atsakyti, ar dabar, kada perskirstome tą situaciją kažkiek užpudruojame, praeis penki, dešimt metų situacija radikaliai nepasikeis, prie to klausimo reikės sugrįžti, kiek dar reikia remti tam tikrus miestus. Tik toliau bus gaila, būsime dar dešimt metų ten išleidę pinigus. Tie, kuriuose ekonomika gyvuos, tie klestės, tie, kurie pas save ekonomiką numarins, tie galbūt numirs ir patys“, – teigė Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Laisvosios rinkos instituto vadovas pritaria merų nuomonei, kad savivaldai būtų suteikta daugiau teisių ir atsakomybės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...