captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulio lietuviai prašo Seimo ieškoti sprendimų dėl pilietybės

Konstituciniam Teismui (KT) prieš savaitę pasisakius, kad dvigubos pilietybės įteisinimas Lietuvoje galimas tik referendumu pakeitus Konstitucijos nuostatas, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ragina parlamentą ieškoti „visų įmanomų teisinių būdų“ suteikti galimybę išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę. Komisija penktadienį išreiškė skirtingų nuomonių dėl galimybės šiuo klausimu rengti referendumą. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

JAV lietuvių bendruomenės atstovė Laura Vidžiūnaitė teigė, kad komisija prašo Seimą užtikrinti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę, pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.

„Labai aiškiai Teismas (KT – ELTA) pabrėžė, kad yra du skirtingi atvejai: jeigu Seimas įtvirtina kaip atskirą, išimtinį, labai retą atvejį, tai yra daroma Pilietybės įstatymo pakeitimu; jeigu įtvirtinama kaip plačiai paplitęs atvejis, tuomet jau reikalingas referendumas. Tai čia jau Seimo diskrecija apsispręsti, kokiu platumu tą dvigubos pilietybės leidimą jie (Seimo nariai – ELTA) nori įtvirtinti“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime kalbėjo L. Vidžiūnaitė, komisijos nariams pristatant jų priimtas rezoliucijas, tarp jų ir rezoliuciją „Dėl pilietybės išsaugojimo“.

JAV lietuvių bendruomenės atstovas Rimvydas Baltaduonis taip pat teigia, kad dviguba pilietybė nėra negalima.

„KT yra išaiškinęs savo pasisakyme: Seimas turi diskreciją apibrėžti atskirus atvejus Pilietybės įstatyme, kurie numatytų, kas gali turėti tą dvigubą pilietybę. Dviguba pilietybė nėra absoliučiai draudžiama Konstitucijos. Mūsų sprendimas ir yra, kad Seimas, kuris turi tą diskreciją, išnaudotų visus teisinius sprendimus siekti gimimu įgytos LR pilietybės išsaugojimo mūsų piliečiams“, – kalbėjo R. Baltaduonis.

Tuo metu L. Vidžiūnaitė, klausiama, ar siūlymas nerodo nepasitikėjimo tautos nuomone ir referendumu, teigė, kad taip nėra. Ji taip pat pabandė sukonkretinti poziciją dėl dvigubos pilietybės.

„Mes pasisakome už kelią, kurį pasirinks Seimas. (...) Nekalbame apie netikėjimą. Mes kalbame konkrečiai apie teisines priemones, kaip tą situaciją reikia reglamentuoti. Pasaulio lietuviai pasisako stipriausiai, kad kiekvienas, gimęs lietuviu, įgijęs LR pilietybę prigimtine teise, kuris čia gimęs, kurio tėvai, seneliai yra Lietuvos piliečiai, kad jie tą teisę išlaikytų, o ne labai plačią dvigubą pilietybę visiems“, – aiškino L. Vidžiūnaitė.

Seimo narys Vytautas Juozapaitis savo ruožtu paragino gerbti Konstituciją, KT ir ieškoti kompromiso.

„Gerbiu komisijos narių teisę pasakyti savo siūlymą. Bet jeigu jau išpažįstame Konstituciją, tai neturime pagrindo kvestionuoti KT sprendimą. Čia negali būti jokių diskusijų. Kreipiuosi ir į kolegas tą siūlymo toną šiek tiek švelninti, ta prasme, kad visi ieškome bendro vardiklio. (...) Tik tautos balsas gali nuspręsti, ar mes galime padaryti vienaip, ar kitaip“, – sakė V. Juozapaitis.

Seimo narys Antanas Vinkus teigia, kad pilietybės klausimu galima ieškoti įvairių sprendimų, bet vis dėlto reikia ruoštis referendumui.

„Mes esame teisinė valstybė, KT negalime kvestionuoti. Bet niekas lygiagrečiai neatima vilties daryti susitikimus, ieškoti galimybių. Bet aš manau, kad mes paraleliai turime aktyviai ruoštis vis dėlto referendumui“, – sakė A. Vinkus.

R. Baltaduonis mano, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės nėra pati geriausia išeitis.

„Referendumas yra didelė grėsmė, kad supriešins tautą, ko tikrai negalime leisti sutikdami valstybės šimtmetį. Ne tik pasaulio lietuviai šneka – gerb. prof. Vytautas Landsbergis tai pabrėžia. Tas nerimas išlieka, ir eiti į referendumą, kurio sėkmė kvestionuojama tokių iškilių žmonių, yra sudėtinga“, – sakė R. Baltaduonis.

Tuo metu L. Vidžiūnaitė paragino palaukti, kol dabartinis „labai šviežias KT sprendimas“ bus apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete ir vėliau pačiame Seime, o sprendimai bus padaryti KT sprendimo rėmuose „ir ne kitaip“.

Konstitucinis Teismas spalio 20 d. priimtu sprendimu išaiškino, kad pagal Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš LR ir įgiję Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. KT taip atsakė į Seimo kreipimąsi ir iš esmės pakartojo ankstesniuose sprendimuose išdėstytą poziciją.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...