captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rektorių konferencija įkurs darbo grupę etikos klausimams nagrinėti

Penktadienį Klaipėdos universitete posėdžiausianti Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) nutarė įsteigti specialią darbo grupę etikos ir procedūrų klausimams nagrinėti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Mūsų įstatai leidžia sukurti darbo grupes atskiriems klausimams nagrinėti. Planuojame sukurti tokią grupę ir pavesti jai parengti Etikos kodeksą“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.

Pasak jo, tai bus LURK dalis, savo atstovus į ją deleguos universitetai.

J. Augučio teigimu, ši darbo grupė spręs klausimus, susijusios su rektorių etika, ginčus dėl procedūrų ir pan.

Rugsėjo pabaigoje vykusiame LURK posėdyje universitetų rektoriai sutarė, kad reikia parengti naują dokumentą dėl akademinės etikos reikalavimų.

„Universitetai turi etikos kodeksus, Lietuva turi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą, to kaip ir užtektų tiek užkardyti, tiek išnagrinėti visus atvejus, bet tokia kaip mūsų asociacija irgi turėtų turėti savo moralės, skaidrumo, sąžiningumo kodeksą dar papildomai, jis demonstruotų galbūt net aukštesnius reikalavimus“, – tuomet BNS sakė J. Augutis.

Klausimas dėl etikos kodekso kilo, kai plagiatu buvo apkaltintas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.

Akademinės etikos kontrolierius Vigilijus Sadauskas praėjusią savaitę paskelbė išvadą, kad P. Baršauskas pažeidė akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus. Anot kontrolieriaus, P. Baršausko habilitacinis darbas gali būti laikomas plagiatu.

Pats P. Baršauskas etikos kontrolieriaus sprendimą ketina skųsti teismui, o kaltinimus dėl plagiato vadina politiniu susidorojimu. Jis pripažįsta, kad darbe yra techninių klaidų, tačiau neigia plagijavimą.

Kontrolieriui dar atliekant tyrimą, P. Baršauskas po raginimų atsistatydinti KTU tarybai įteikė prašymą jį atleisti – rektorius nustojo eiti pareigas spalio 25-ają.

Taip pat posėdyje buvo nuspręsta:

  • nagrinėjant klausimą Dėl Mokslo ir Studijų Įstatymo 25 str. pakeitimo projekto, palaikyti Švietimo ir mokslo ministerijos poziciją;
  • nagrinėjant klausimą Dėl Nacionalinės ES Baltijos regiono strategijos įgyvendinimo priežiūros komisijos personalinės sudėties, deleguoti Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno prorektorę Ritą Vaičekauskaitę;
  • nagrinėjant klausimą Dėl doktorantūros pedagoginių praktikų, pavesti LURK Mokslo komitetui parengti rekomendacinį laišką Švietimo ir mokslo ministerijai, jog pedagoginė praktika galima, jeigu pedagoginis darbas yra doktorantūros studijų dalis, kitais atvejais už pedagoginį darbą turėtų būti mokama alga;
  • nagrinėjant klausimą Dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, rengiamos finansavimo sistemos, studijų krypčių vertinimo ir 2018 m. priėmimo sąlygų LURK Studijų komiteto pirmininkė Vilija Salienė pateikė siūlymą nustatyti 2018 m. priėmimui į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija mažiausią konkursinį balą 4, o asmenims vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki 2018 m., ir valstybės nefinansuojamoms studijų vietoms taikyti 3 balų reikšmę. Tačiau specialybėms, kurios yra svarbios valstybei – įvesti stojamąjį motyvacinį egzaminą. Taip pat Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas pristatė Lietuvos valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...