captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Gailius: elektroninė sveikatos sistema buvo diegiama su korupcijos požymiais

Seimo Antikorupcijos komisija aiškinasi, kodėl iki šiol neefektyviai veikia prieš 12 metų pradėta diegti elektroninė sveikatos sistema, kurios kūrimui jau panaudotų daugiau kaip 40 mln. eurų. Keliamas ir klausimas, kodėl gavus Valstybės kontrolės medžiagą dėl ankstesnių pažeidimų teisėsaugos institucijos nepradėjo ikiteisminių tyrimų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

2014 metais lankydamasis Vilniaus centro poliklinikoje tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis teigė, kad nacionalinė  sveikatos programa elektroninėje erdvėje turi būti įgyvendinta po metų, 2015-aisiais, o viena iš sistemos dalių, elektrinis receptas, pasak ministro, turėjo veikti jau 2014 m. rudenį.

„Šiuo atveju gydytojui nereikia rašyti popierinio recepto. Gydytojai išrašo, ir tas receptas keliauja į vaistinę. Ligonis atėjęs į vaistinę pateikia savo duomenis, ir tada vaistinė mato, kad tas receptas yra“, – sakė V. Andriukaitis.

Tačiau ir trejiems metams praėjus ne vienoje gydymo įstaigoje  receptai vaistams vis dar išrašomi ranka – kompensuojamųjų vaistų knygelėje.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje rugsėjo mėnesį buvo išrašyta daugiau kaip 3000 kompensuojamųjų vaistų receptų ir tik 18 proc. jų – per elektroninę recepto sistemą.

Klaipėdos sveikatos centre taip pat dauguma receptų išrašoma ranka. Pasak vyriausiosios gydytojos, taip atsitiko, nes elektroninės sveikatos sistemos projektuose įstaiga nedalyvavo ir prie Registrų centro duomenų bazės prisijungė neseniai, tad  elektroninį receptą išrašinės tik nuo kovo 1-osios.

„Šiuo metu mes esam pasijungę prie Registrų centro duomenų bazės ir gydytojam yra derinami kai kurie įrangos dalykai, kadangi, pagal apsaugos duomenų tvarką, tai ne visi kompiuteriai yra tinkami, reikia daug technikos pakeisti. Taip pat gydytojai visi turi turėti elektroninius parašus, nors šitą mes jau turime, kadangi išduodame nedarbingumo lapelius, ir praktiškai jau visi yra jau pradėję mokytis“, – pasakojo Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Loreta Venckienė.

Elektroninę sveikatos sistemą  sudaro ne tik elektroniniai receptai, bet iš viso 29 programos.  Sistema turėjo būti naudojama pacientų duomenims skaitmenizuoti: ligos istorijos įrašams, vaizdams, pacientui skirtam gydymui, planuota galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų. Pradėjus 2005-aisiais ir panaudojus 10 mln. eurų, programa neįgyvendinta, tad 2011 m.  nuspręsta kurti naują elektroninę sveikatos sistemą. Ji sukurta 2015 m. pabaigoje investavus 30 mln.  Pasak pavasarį jau trečią auditą atlikusios Valstybės kontrolės, sistemai kurti skirtos lėšos panaudotos neekonomiškai, o pati sistema veikia neefektyviai.

„Mes neturėjom leisti kurti tiek daug skirtingų informacinių sistemų, nes jeigu mes nebūtumėm leidę jų kurti atskirų ir skirtingų, tai mes neturėtume dabar problemų su jų suderinimu. Paleidę kurti informacines sistemas mes neišsprendėme tokių dalykų, kaip kompiuterizuotos darbo vietos, ir yra įstaigų, kurios neturi kompiuterizuotų darbo vietų, kur galėtų naudotis ta veikiančia ar iš dalies veikiančia sveikatos sistema. Lygiai taip pat mes tikrai neužtikrinome pakankamo gydytojų ar sveikatos priežiūros personalo kompetencijų ir apmokymų kaip naudotis ta sistema ir ką joje daryti, tai priežasčių yra daugybė. Visos jos yra svarios ir visos jos kaupiasi. Priežastis, kad visi kažko truputį nepadarė, nepasistengė ir atitinkamai mes turim labai daug trūkumų, kurie vienas kitą įtakoja ir veikia“, – teigė Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.

Sveikatos apsaugos ministerija elektroninę sveikatos sistemą ketina tobulinti ir šiuo metu planuoja tolimesnę jos plėtrą iki 2025 m. Šiam etapui įgyvendinti taip pat prireiks milijonų.

„Sukurti sistemą, kuri būtų patogi gydytojams, kad visi gydytojai naudotųsi ir keistųsi tais duomenimis, kurie yra reikalingi, kad mes geriau gydytume pacientus. Turi visos gydymo įstaigos susijungti ir keistis duomenimis“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Laikinosios komisijos teisėmis tyrimą atliekanti Antikorupcijos komisija aiškinasi, kodėl gavusi anksčiau atliktų Valstybės kontrolės auditų  medžiagą dėl padarytų pažeidimų nei prokuratūra, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba nepradėjo tyrimų, taip pat dėl neracionaliai elektroninės sveikatos sistemos kūrimui panaudotų daugiau kaip 40 mln. eurų.

„Tai, ką mes šiandien girdim, patvirtina, kad tokios komisijos reikėjo ir įvertinti, kodėl išleidus tokią sumą pinigų per tris etapus mes neturim sistemos, kuri kelis kartus pigesnė ir pažangesnė jau veikia be jokių trikdžių Estijoje. Sistema buvo diegiama, mano nuomone, nežinau kaip bus komisijos išvadose, su požymiais korupcijos“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Išvadą apie elektroninei sveikatos sistemai skirtų lėšų panaudojimą Antikorupcijos komisija ketina pateikti gruodį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...