captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eilinis pacientas Kauno operacinėje tapo mylimu vyru Norvegijoje

Kristina manė, kad niekada neištekės. Ir niekad neturės vaikų. Ji buvo pasiryžusi visą savo gyvenimą skirti karjerai. Dvylika metų medicinos mokslų Kaune, kad taptų plastikos chirurge. Po to – darbas Kauno klinikinėje ligoninėje bei privati praktika. 
Laidos stop kadras
Laidos stop kadras

Tačiau vieną dieną visi planai apsivertė aukštyn kojomis. Iš Kauno ji persikėlė į Norvegijos sostinę Oslą. Ne, ji ne ta gydytoja, kuri išvyko, nes Skandinavijoje gali uždirbti daugiau. Kristinos emigracijos priežastis – Donatas. Prieš dvejus metus jis buvo Kristinos pacientas. Šiandien – teisėtas vyras ir dukros tėvas. 

Patikusią gydytoją susirado per „Facebook“

„Savo pacientais aš be proto rūpinuosi, tai yra, rodos, kaip mano vaikai, man toks begalinis rūpestis dėl jų būdavo. Aš su jais galbūt truputį kitaip bendraudavau, negu šiaip su kitais žmonėmis – daug šilčiau, daug nuoširdžiau“, – pasakoja Kristina. 

Kai Donatas atsigulė į ligoninę plaštakos operacijai, jam buvo 28 metai. Jo gydytojai – 35. Donatas – statybininkas, kaip ir šimtai, o gal net tūkstančiai Norvegijoje triūsiančių lietuvių. Didelėje šeimoje užaugęs vyras dirba jau nuo paauglystės. Kažkada Norvegija jam atrodė vienintelė išeitis. 

„Apskirtai pirmą kartą gyvenime turėjau operaciją. Mane paruošė, nuvedė į palatą, kurioje turėjau laukti gydytojo, atėjo ji. Atėjo gydytoja, neprieinama, šalta, paaiškino kas dabar bus, kaip pasiruošti, ir kur eisim“, – pasakoja Donatas.

Laidos stop kadras

Vos grįžęs iš ligoninės, Donatas ėmėsi padėti broliui daryti remontą. Suko, kalė, dirbo ir pradėjo kraujuoti pirštas. Dėl jo vyras sumanė susisiekti su gydytoja ir pasiteirauti, kaip geriau elgtis. Ją Donatas visų pirma susirado socialiniame tinkle: „Pasižiūrėjau, ištekėjus ar ne, kaip atrodo jos gyvenimas „Facebooke“ ir pan. Na, ir iš tikro patiko iš pradžių.“ 

Kalbėdavosi iki paryčių

Kai Donatas pradėjo siųsti žinutes, kad po operacijos žaizda sunkiai gyja, Kristina iškart suprato – jis nori daugiau nei konsultacijos. Ir visai nejučia medicininiai klausimai perėjo į asmeninius. 

„Kelis metus draugaujant tu apie žmogų tiek nesužinai, tiek neišsikalbi, kiek mes išsikalbėjome per pusmetį, nes, iš tikrųjų tai būdavo pokalbiai po 5–6 valandas ir dar daugiau, pastoviai žinutės rašinėjamos. Kaip sakau, gal atradom tai, ko trūksta – jis mane papildo, ko jam trūksta – aš papildau“, – pasakoja Kristina. 

Ji prisipažįsta – antros pusės jau nebeieškojo. Buvo susitaikiusi su tuo, kad visą gyvenimą praleis viena. Sukurti šeimos chirurgė nebesitikėjo. Žinoma, nesitikėjo ir to, kad jos namais staiga taps svetima šalis. 

 „Kažkaip pradėjome apie gyvenimą kalbėti ir tų skambučių trukmė pradėjo vis ilgėti ir ilgėti, tai prašnekėdavome 2–3 valandas. Paskui, būdavo, paskambina vienuoliktą vakaro, tai iki keturių ryto ir šnekame“, –  prisimena moteris. 

Kelias savaites įsimylėjėliai telefonu kalbėdavosi iki paryčių ir vėliau išvarvėjusiomis akimis keldavosi į darbus. Galiausiai Donatas atvyko į Lietuvą ir su gydytoja susitiko, o susitikę nusprendė kartu sutikti Naujuosius. 

„Mes jau tada supratom, kad norim vienas su kitu būti, tai taip išėjo, kad tai jis čia atvažiuodavo, tai aš paskui jį atlėkdavau“, – prisimena Kristina.

Laidos stop kadras

Metų skirtumas negąsdina

Ir staiga Kristina nušvito. Kasdienybė, kurioje dar neseniai buvo tik operacinė ir pacientai, prisipildė meilės. 

„Vis tiek iš pradžių šiokia tokia baimė yra, gal ir to pasitikėjimo trūksta. Viskas vyko spontaniškai, tiesiog greitai, bet ne skubos tvarka. Taip viskas susidėliojo, kad šiandien mes kartu. Tiesiog supratom ir vienas, ir kitas, kad mes gal net sutverti vienas kitam, nes labai daug bendro turėjome, daug kas patiko ir jai, ir man“, – pabrėžia Donatas.

O, atrodytų, jie neturi nieko bendra. Ji – medikė. Jis – statybininkas. Be to, septyneriais metais jaunesnis. 

„Tai manęs negąsdina, man svarbiausia ne metai. Aišku, jeigu tai būtų 20 ar 30 metų, tai jau gal ir jaustųsi, bet dabar mūsų metų skirtumas yra nedidelis ir svarbiausia interesai, svarbiausia – kažkoks loginis mąstymas ir ateities planai. Metai pase, man atrodo, turėtų mažiausiai reikšti, jeigu žmogus randa bendrą kalbą su kita puse“, – sako vyras.

Norvegijoje medikai gauna ne tik daugiau pinigų, bet ir pagarbos

Kone kasdien spaudoje rodosi straipsniai apie emigravusius gydytojus. Dažniausiai medikai renkasi Vokietiją, Šveicariją, taip pat – Skandinaviją. Išvykimo priežastis paprastai būna pinigai ir draugiškesnė darbo kultūra. Kristina prisipažįsta: dar prieš atsirandant Donatui, ji ne sykį yra pamąsčiusi apie karjerą užsienyje, tačiau jei ne meilė emigrantui pacientui, ji ir šiandien darbuotųsi Kaune. 

„Galbūt nebuvo drąsos, kad viską mesčiau ir išvažiuočiau. [...] Mano mamytė praėjusiais metais numirė, tai tėvukas vienas pasilikęs dabar, tai gal ir tas mane laikydavo dar kažkiek daugiau Lietuvoje. O kai vyras atėjo į mano gyvenimą, tai kažkaip daug lengviau ir netgi negalvodama aš viską palikau Lietuvoje ir šoviau paskui jį į Norvegiją“, – pasakoja emigrantė. 

Ji sakė su vyru atsakingai svarsčiusi, ar gyvenimą porai geriau kurti Lietuvoje, ar Norvegijoje, ir nusprendė, kad geresnės perspektyvos laukia visgi svečioje šalyje. Jeigu nedidės algos, galų gale atsitiks taip, kad Lietuva tiesiog ruoš specialistus užsieniui, kas tikrai nėra naudinga, „Emigrantams“ sako Kristina. 

„Viena klientė pas mane buvo atėjusi visai neseniai, prieš savaitę galbūt. Pasirodo, ji irgi gydytoja – radiologė. Aš pažįstu dar vieną tokią iš toliau, tai žinau dvi radiologes lietuvaites čia dirbančias, žinau kad yra viena ginekologė irgi iš Lietuvos. Girdėjau kad daugiau yra lietuvaičių šeimos gydytojų“, – pasakoja medikė.  

Pasak jos, Norvegijoje gydytojai gauna ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau pagarbos. Vidutinis šeimos gydytojo uždarbis Osle yra nuo 100 iki 300 tūkstančių eurų į metus.

„Kam dirbti per dešimt darbų, jeigu gali dirbti nuo 8 iki pusės 4, turėti visus laisvus savaitgalius, uždirbti normalią algą ir visą laiką būsi gerbiamas tiek pacientų, tiek kolegų, tiek valdžios“, – akcentuoja lietuvė. 

Tiesa, lietuviai medikai, kaip pastebėjo Kristina, lietuvių pacientų privengia. Gal net prisiminti nenori, „Emigrantams“ sako lietuvė. 

Gydytoja sako, jog pacientai Lietuvoje skundžiasi dėl dalykų, kurie neišvengiami bet kur pasaulyje. Net socialinėmis garantijomis garsėjančioje Norvegijoje. 

„Čia priėmimo irgi reikia laukti ir 6–8 valandas. Ir su mažais vaikais. Ir tai yra natūralu, ir niekas nesiskundžia. Kad reikia pas specialistą laukti konsultacijos 6–8 mėnesius ar metus, irgi visiškai normalu“, – pabrėžia lietuvė. 

Per kelias dienas uždirba tiek, kiek Lietuvoje – per mėnesį

Osle be Donato iš pradžių Kristina nepažinojo nė vieno žmogaus. Be to, negalėjo dirbti mėgstamo darbo – Skandinavijoje lietuviai gydytojai laukiami išskėstomis rankomis, tačiau tam, kad gautum darbą, pirmiausia reikia išmokti norvegų kalbą, kurią emigrantė dabar ir kremta. 

„Mano dukrytė yra judrus vaikas, tai kol ji namie, pasimokyti neišeina, nes visi sąsiuviniai pas ją rankose būna. Dabar ji į darželį išėjo, tai aš turiu laisvo laiko. Nuvedusi ją į darželį, atsiverčiu gramatiką, atsiverčiu žodynus ir mokausi norvegų kalbos. Rašyti, skaityti – viską ten suprantu ir parašau, bet man labai sunku pradėti kalbėti“, – atvirauja moteris. 

Kol mokosi kalbos, ji nusprendė atidaryti nedidelę grožio kliniką, kur atlieka brangios technikos nereikalaujančias procedūras. 

„Namie sėdėti man yra ir nuobodu, ir aš pripratusi gyvenime savimi pasirūpinti ir uždirbti pinigų. Mano vyras pakankamai uždirba, bet aš noriu savo kažką turėti. Tol, kol nedirbu, kol nėra galimybės man, kaip chirurgei, pasireikšti daugiau, įkūrėme savo firmą, tai pas mane lankosi moterys kurios nori pasigražinti truputėlį“, – pasakoja medikė. 

Klinikoje atliekamos botulino, hialiurono, PRP procedūros, darinių šalinimas. Dabar verslininkė planuoja įsigyti lazerį, tad vyktų įvairios procedūros ir su juo. Taip pat lietuvė teikia konsultacijas dėl operacijų Lietuvoje arba Norvegijoje. Čia pacientai gauna nepriklausomą, ekspertinę nuomonę. 

Laidos stop kadras

„Tų mano klientų nėra tiek jau daug, bet, tarkim, dirbdamas Lietuvoje visu etatu, per mėnesį gausi tokį atlygį, kokį čia gauni nueidamas kelias dienas padirbti“, – LRT TELEVIZIJOS laidai pasakoja Kristina.

Ji akcentuoja, kad ši klinika – tik įžanga į verslą, kurį Kristina su vyru nori sukurti Osle. Ji tikisi vėliau pradėti teikia operacines paslaugas, bet svajone lieka įvaldyti norvegų kalbą ir įsidarbinti į šios šalies ligoninę. 

„Jeigu užuodžiu dezinfektanto kvapą, man jau gera, aš jau galvoju, kaip gera būtų grįžti į operacinę. Neįvertini to, ką turi kiekvieną dieną – kai  netenki to, tarkim, metams laiko, tada supranti, kad tuo gyvenai, tuo kvėpavai, tau chirurgija buvo viskas“, – atvirauja emigrantė. 

Nesvarbu kur – svarbu kartu

Į Norvegiją dėl meilės atsikrausčiusi moteris sako čia pajutusi saugumą ir ramybę. Į Lietuvą ji grįžta dažnai juk skrydis netolimas. Kristina su nostalgija prisimena saldų, obuoliais kvepiantį lietuviško rudens dvelksmą, bet kad ir kaip myli Lietuvą, ji mano, kad mūsų šaliai dar labai reikėtų patobulėti. 

Kartą, grįžusi iš Norvegijos, Kristina savo kieme Kaune rado supjaustytas automobilio padangas. Toks dalykas, tikina ji, Norvegijoje tikrai neatsitiktų. 

„Iš pykčio kažkas tai padarė ir aš tada norėjau greičiau vėl į Norvegiją, kur tokių dalykų net nebūna. Ir to pykčio, tokio beribio, nėra ten“, – akcentuoja emigrantė.

Tačiau ir Kristinai, ir Donatui dabar svarbiau būti ne Lietuvoje ar Norvegijoje. Jiems svarbiausia – būti kartu. 

Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Emigrantai“

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...