captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kolektyvinė sutartis su pedagogais numato per kelis etapus įvesti etatinį apmokėjimą

Vyriausybė posėdyje trečiadienį galutinai pritarė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė su švietimo srities profesinėmis sąjungomis pasirašytų šakos kolektyvinę sutartį. Sutartis ne vienerius metus buvo derinama su profsąjungomis, o paskutinės korekcijos padarytos derybose praėjusią savaitę.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Kartu su socialiniais partneriais, su profesinėmis sąjungomis turėjome derybinį posėdį, kurio metu aptarėme visas išsakytas nuostatas ir pastabas ir į vyriausybės išsakytas pastabas yra atsižvelgta. Noriu pažymėti, kad, kaip ir buvo siūlyta Finansų ministerijos, numatomus įsipareigojimus turėtume sieti su ekonomine šalies raida bei valstybės biudžeto galimybėmis, tas yra numatyta sutarties preambulėje“, – ministrų kabineto posėdyje trečiadienį aiškino J. Petrauskienė.

Anot jos, profsąjungos atsisakė reikalavimo mažinti mokinių skaičių klasėse.

„Buvo teikti siūlymai, kurie atliepia ir EBPO išsakytas rekomendacijas dėl mokytojų ir mokinių skaičiaus arba santykio klasėje, tai ta nuostata taip pat yra peržiūrėta siekiant, kad palaipsniui būtų artėjama prie Europos Sąjungos vidurkio (...). Taip pat buvo rastas kompromisas ir atsisakyta nuostatos (profsąjungų reikalavimo) mažinti mokinių skaičių, tenkančių vienam mokytojui, rastas sutarimas dėl tinkamo skaičiaus nustatymo“, – teigė ministrė.

EBPO ne kartą atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra santykinai mažas vidutinis mokinių skaičius klasėse.

Pasak J. Petrauskienės, sutartimi būtų apibrėžta, kad mokytojams siūlomos persikvalifikavimo galimybės, kalbama apie kompensacines išmokas iš mokyklos pasitraukiantiems pedagogams.

„Taip pat neliko sutartyje nuostatos, kuri draustų mokyklų vadovams dirbti pedagoginį darbą, tai yra ypač svarbu, kada Seime yra priimtas sprendimas dėl mokyklų vadovų kadencijų“, – dėstė ministrė.

„Nebeliko nuostatos dėl koeficientų kėlimo, kas buvo praeitos vyriausybės įsipareigojimas, nes mes darome sisteminį pokytį įvedant absoliučiai naują mokytojų apmokėjimo modelį“, – teigė ji.

Jos aiškinimu, sutartimi pedagogai įsipareigotų siekti geresnių mokinių rezultatų.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad sutarčiai pastabų nebeturi, nes atsižvelgta į siūlymą etatinį darbo apmokėjimą įvesti palaipsniui ir atsisakyta finansinių įsipareigojimų įvardijimo konkrečiais skaičiais.

„Kadangi atsižvelgta į visas esmines Finansų ministerijos pastabas, ir kadangi absoliučių dydžių, kaip suprantu, nėra įtvirtinta,  (...) manau, kad galime tikrai pritarti“, – teigė ministras.

Kaip skelbta, kitų metų biudžeto projekte etatinio darbo užmokesčio sistemai nuo rugsėjo įvesti numatyta 20 mln. eurų. Po paskutinių derybų su profsąjungomis Švietimo ir mokslo ministerija skelbė, kad iš viso etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018–2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų.

„Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų“, – tuomet teigė ministerija.

Jos pranešime taip pat teigta, kad sutarta skatinti mokyklų tinklo optimizavimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close