captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Vėsaitė nusivylė A. Butkevičiumi

Iš ūkio ministrės posto atleista socialdemokratė Birutė Vėsaitė neslepia apmaudo dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, kurios lėmė jos atstatydinimą. Interviu DELFI politikė atskleidė, kad tikėjosi didesnio premjero Algirdo Butkevičiaus palaikymo, o padėkos žodžius pirmiausia tarė ne socialdemokratams.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Iš ūkio ministrės posto atleista socialdemokratė Birutė Vėsaitė neslepia apmaudo dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, kurios lėmė jos atstatydinimą. Interviu DELFI politikė atskleidė, kad tikėjosi didesnio premjero Algirdo Butkevičiaus palaikymo, o padėkos žodžius pirmiausia tarė ne socialdemokratams.

B. Vėsaitė sako iš skrydžio su „Arvi“ įmone negavusi jokios asmeninės naudos ir teigia, kad per keturias skrydžio valandas net šampano negalėjo išgerti už didelę sumą pinigų.

„Tai jeigu Lietuva yra tokia aukštų standartų valstybė, būtų gerai, kad būtų nubrėžtos etikos ribos su instrukcijomis, kaip elgtis. O ką mes padarėme? Pirkome bilietus ir tikrai mums joks verslas nieko nemokėjo. Šampano už 10 000 litų tikrai neišgersi keturių valandų skrydžio metu – juo labiau, kad ne tas rūpėjo važiuojant į priekį. O grįžtant atgal – tuo labiau“, – piktinosi B. Vėsaitė.

Buvusi ūkio ministrė taip pat pasipiktino karikatūromis, kuriose ji vaizduojama su humoristiniu personažu – Boratu iš Kazachstano. Šios karikatūros pasklido, kai pas konservatorius viešėjęs premjeras į klausimą, kur slėps B. Vėsaitę per pirmininkavimą, atsakė, jog ministrė kaip tik yra Kazachstane.

„Kaip galima patikėti tokia šalimi? Kad ir Kazachstanas... Kai Boratas piešiamas su Birute Vėsaite!?“ – susigraudino buvusi ministrė.

Už palaikymą dėkojo V. Mazuroniui

– Daugelis politikų ir analitikų sutaria, kad jūsų atstatydinimo priežastis turėtų būti gilesnė nei tik kelionė į Kazachstaną bendrovės „Arvi“ užsakytu lėktuvu. Jūsų nuomone, kokia ji? Ar sulaukėte pakankamo palaikymo iš socialdemokratų partijos?

– Na, palaikymas galėjo būti ir didesnis. Juo labiau, kad kelionė buvo tik pretekstas atstatydinimui, tikrai ne priežastis. Mano darbą premjeras vertino gerai, o kokios buvo tikrosios priežastys, gyvenimas parodys.

– Sakote, palaikymas galėjo būti didesnis – ar kalbate apie Socialdemokratų partiją, ar apie premjerą?

Gyvenimas parodys. Dabar turiu tiktai spėlionių.

– Kaip vertinate kitų koalicijos partnerių laikyseną?

– Palaikymas irgi galėjo būti didesnis. Aš, aišku, dėkinga Valentinui Mazuroniui, kuris žino mano veiklą, kuris tikėjo manimi ir rėmė.

– Jis vienintelis?

– Šiaip pačioje Socialdemokratų partijoje aš turėjau platų palaikymą ir didelį šalininkų ratą.

– Ar tas palaikymas buvo pakankamas ginant savo ministrą?

– Manau, kad ne.

– Kaip, jūsų nuomone, derėjo elgtis partijai?

– Žinote, aš nesu sąmokslo teorijų šalininkė, bet manyčiau, kad kitos partijos už savo ministrus kovoja labiau.

– Tai kieno palaikymo jūs pasigedote?

– Aš dar sykį kartoju, kai kurie premjerai už savo ministrus stojo netgi po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad jie supainiojo interesus. Mano atveju nebuvo net sulaukta šito.

– Galbūt taip pasielgta, siekiant nedestabilizuoti padėties Vyriausybėje?

– Vienas sraigtelis Vyriausybės niekad neišklibina. Be abejo, aš ir pati nenorėjau, kad nors menkiausias šešėlis kristų ant socialdemokratų.

Pasidomėjo, kas yra atvira politinė korupcija

– Konservatorių ministrai ypač pabrėždavo aukštųjų technologijų įmonių pritraukimą į Lietuvą ir kaip pavyzdžius visuomet pateikdavo IBM ir „Barclays“ atėjimą į Lietuvą. Jūsų nuomone, ar ši kryptis gera, ar reikia ją tęsti būsimam socdemų ministrui?

– Tarp paslaugų ir gamybos reikia rasti protingą balansą. Pagal savo pareigas Europos Sąjungoje priklausiau Konkurencingumo tarybai (ją sudaro šalių narių ministrai, atsakingi už konkurenciją – DELFI).

Ten viena iš pagrindinių krypčių yra reindustrializacija – tai yra gamybos atgaivinimas šalyse narėse. Pagaliau šalys atsikvošėjo, kad be gamybos mes tikrai neužtikrinsime nei darbo vietų, nei likviduosime nedarbą, nei galėsime mokėti aukštesnes algas.

Be abejo, negalėsime konkuruoti ir be aukštųjų technologijų. Kryptis yra į inovacijų ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą, pritaikant mokslinius tyrimus gamyboje.

Dėl IMB ir „Barclays“ – tai ir šitie darbai irgi turi būti dirbami. Mes turime panaudoti savo infrastruktūrą informacinių technologijų srityje, nes ji viena iš geriausių pasaulyje. Neišnaudoti jos tikrai būtų nuodėmė. Lietuvoje problema ta, kad mes netrukus pasigesime informacinių technologijų specialistų.

– Pritraukiant „Barclays“ šiam bankui buvo suteikta valstybės dotacija kaip kompensacija už išlaidas, susijusias su technologijų centro kūrimu ir veikla. Jūsų nuomone, ar tai teisinga?

– Dėl „Barclays“ aš labai giliai nesidomėjau, dėl IBM – taip. Man labai apmaudu, kad buvo prarasta dešimtys milijonų. Kas dar blogiau – pakenkta Lietuvos tarptautiniam prestižui.

– Kodėl tie milijonai, anot jūsų, buvo prarasti?

– Šiuo atveju reikia kalbėti apie „Lietuvos tyrimų centrą“. Schema buvo tokia, kad Lietuva turėjo mokėti milijonus litų už patentų komercializaciją. Ta bendrovė turėjo juos komercializuoti, bet jos įnašas buvo nulinis.

Projektas nepasisekė. Manau, kad Andrius Kubilius, Gintaras Steponavičius ir Dainius Kreivys turėjo geriau pagalvoti apie projekto vykdymą.

– Nebuvo užsitikrintas finansavimas iš Europos Sąjungos?

– Tiesą sakant, Europos Sąjungos institucijos negalėjo finansuoti šito projekto pagal jo esmę. Prieš pradedant reikėjo pasigilinti, ar finansavimas yra leistinas, ar ne. O čia buvo šokta kaip nuogiems į dilgėles.

Ir kai dabar Ūkio ministerijai reikėjo mokėti skolą bankams, mes tikrai nenorėjome prisiimti atsakomybės, todėl kreipėmės į prokuratūrą. Nes žala skaičiuojama milijonais.

Mano atveju politinė korupcija buvo tik galima, o čia žala skaičiuojama milijonais litų!

Aš žiūrėjau, kas yra ta atvira politinė korupcija. Ji yra, kai politikas turi iš to naudos. Kokios naudos turėjau aš? Nulį!

– Jūsų atveju buvo preziumuojama, kad naudos galėjo turėti „Arvi“ įmonių grupė?

– Bet ji yra vienintelis investuotojas, o europinės lėšos baigiasi. Tiesą sakant, šiame projekte tiesioginis dalininkas yra Marijampolės savivaldybė. Pagal Marijampolės savivaldybės apskaičiaviamus, LEZ'o infrastruktūrai reikia 40 mln. litų, tačiau ten liko tik ketvirtadalis šios sumos.

Šie kaltinimai yra laužti iš piršto, tai yra tik pretekstas atstatydinimui.

– Jūs asmeniškai pažįstama su kandidatu į naujus ūkio ministrus Evaldu Gustu? Esate dirbusi kartu?

– Mes Kauno savivaldybėje buvome miesto tarybos nariai. Jis tada priklausė LDDP, aš buvau Socialdemokratų partijos narė. O 2000–aisiais mūsų partijos susijungė. Galiu apie jį atsiliepti tik gerai: labai puikus žmogus, sąžiningas, žmogiškas, suprantantis. O mūsų santykiai visados buvo labai geri.

Aišku, aš dabar jo karjeros nesekiau. Vienas dalykas, kai sėdi bendroje valtyje, visai kas kita, kai iš toliau stebi. Kiek žinau, jis yra gerai pasiruošęs valstybės tarnautojas.

– Kaip apskritai vyksta pagalba Lietuvos verslui iš politikų pusės? Ko prašo verslininkai iš ministrų: susitikti su užsienio šalių atsakingais asmenimis, dar ko nors?

– Kaip Lietuvos verslininkams padedame? Mano pavyzdys rodo... Aš tik norėčiau, kad mano galva nebūtų paaukota be reikalo. Norėčiau, kad būtų nubrėžtos ribos, kaip elgtis.

Aš matau, kaip elgiasi užsienio šalių ambasadoriai: jie atvirai ateina pas ūkio ministrą palaikydami vieną ar kitą verslo šaką. Matau, kad Europos Sąjungos Konkurencingumo taryboje verslininkai tiesiogiai kreipiasi dėl palankesnių sąlygų atskiroms verslo šakoms.

Pavyzdžiui, kreipėsi laivų statytojai, taip pat verslininkai, dirbantys metalurgijos srityje. Aš nesuprantu, ką mes čia norime parodyti? Kad visi verslininkai vagys? Kad yra kažkokie korupciniai ryšiai tarp politikų ir verslininkų?

Jūs žinote, aš išėjau taip, kaip stoviu. Nei kostiumėlio įsigijau, kaip kiti ministrai, nei skridau į kokią medžioklę ar vežiausi artimuosius poilsiui. Skridau grynai dėl to, kad mačiau, jog tokia šalis kaip Kazachstanas yra labai perspektyvi – ten daug įmonių leidžia šaknis, todėl stengėmės padėti, identifikuoti žmones, kurie gali padėti mūsų verslui. Ir tą padariau.

Tą patį dariau Kinijoje, nes tai kylančios ekonomikos šalys, kur mūsų verslas gali tikėtis eksportuoti ir kurių vietiniai verslininkai gali investuoti į Lietuvą.

Tradicines Europos Sąjungos šalis kamuoja recesija, dėl jų didelių iliuzijų nereikia turėti. Ir nors mūsų pagrindinė eksporto kryptis – Rusija, bet, žinote, nukritus naftos kainoms, didelių iliuzijų irgi nereikia turėti.

O tokios šalys, kaip Kinija, Kazachstanas, Azerbaidžanas mato Lietuvą kaip trampliną į Europos Sąjungą. Aš nežinau, ko čia reikia ieškoti, ko nėra? Tiesiog apmaudu!

Tai jeigu Lietuva yra tokia aukštų standartų valstybė, būtų gerai, kad būtų nubrėžtos etikos ribos su instrukcijomis, kaip elgtis. O ką mes padarėme? Pirkome bilietus ir tikrai mums joks verslas nieko nemokėjo. Šampano už 10 000 litų tikrai neišgersi keturių valandų skrydžio metu – juo labiau, kad ne tas rūpėjo važiuojant į priekį. O grįžtant atgal – tuo labiau.

– Jūs užsiminėte apie netradicines eksporto rinkas. Į kokias šalis rekomenduotumėte lietuvių verslininkams atkreipti dėmesį?

– Ūkio ministerijoje buvome suplanavę vizitą į Malaiziją. Aišku, jis neįvyko ir neįvyks. Mus turėjo priimti prezidentas, be to, turėjome nepaprastai aktyvų verslininką, kuris būtų atidaręs labai daug durų kitiems mūsų verslams.

– Gal į vizitą išvyks naujas ministras?

– Gal naujas ministras ir panorės. Bet abejoju, ar kitą kartą mumis patikės. Žinote, suorganizuoji vizitą su konkrečiomis datomis, konkrečiais susitikimais, konkrečia darbotvarke...

Kaip galima patikėti tokia šalimi? Kad ir Kazachstanas... Kai Boratas piešiamas su Birute Vėsaite!?

Internetas buvo pilnas patyčių. Man skambino Natalija Koržova, kuri kartu su manimi pirmininkavo, ir klausė: „Birute, kas dedasi?“ Jinai sakė: „Jūs buvote... Mes žavėjomės, kaip jūs padedate savo verslui“. Ir tikrai ne vien tiems „Arvi“, kuriuos aš antrą kartą gyvenime esu mačiusi.

Ambasadorius turėjo visą sąrašą įmonių, kurios norėjo ten investuoti ar parduoti savo franšizę. Mes apie kiekvieną kalbėjome atskirai. Tai, žinote, gėdinga! Mes darome gėdą savo šaliai tokiu elgsiu.

Juk ten buvo ne tik verslo forumas, buvo ir dvišalės tarybos, mes turėjome tarpvalstybinį susitikimą. Buvo kalbama ir apie tiesioginius skrydžius, apie konteinerinį traukinį „Saulė“. Mes šitiek reikalų išsprendėme! Dabar šitoks atlygis! Žinote, mane kartais ima pašėlimas.

– Jūsų nuomonė dėl Visagino atominės vis dar neigiama?

– Gana vynioti į vatą ir delsti pasakyti dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos ir partnerių dalyvavimo. Konkurencingumo taryboje, kuri vyko praėjusią savaitę, aš pakalbėjau su visų trijų regioninių partnerių atstovais: estų, latvių ir lenkų.

Aš aiškiai jiems uždaviau klausimą: ar jūs, kaip regioniniai partneriai, dalyvausite VAE statyboje? Jie, aišku, iš pradžių mandagiai pasakė, kad nėra nusistatę prieš branduolinę energetiką.

Tačiau paskui estų ministras pasakė: „Visų pirma, į bendrą projektą reikia investuoti daugiau nei 1 mlrd., o mes niekad neinvestuosime į šalį, kurios gyventojai referendume pasisakė „prieš“. Jis taip pat pasakė, jog niekas neįrodė šios elektrinės ekonominio gyvybingumo.

Tą patį klausimą uždaviau ir lenkui. Jis pasakė, kad lenkai patys statysis atomines ir galimai pirks elektros energiją iš Kaliningrado atominės elektrinės.

Panašiai teigė ir latviai – kad jie tikrai neplanuoja tapti mūsų regioniniais partneriais.

Estų ministras dar pasakė, kad 200-aisiais, kai buvo kuriamas keturių šalių konsorciumas, visos valstybės dalyvavo lygiomis dalimis, o 2009 m. Lietuva pati viena pradėjo šitą projektą, jų nekvietė. Jie yra labai nustebę apskritai, kodėl taip nutiko.

– Kodėl tuomet visuomenei tiesiai nepasakoma, kad atominės elektrinės nestatysime?

– Aš visados tiesiai žmonėms sakydavau. Ir manau, kad viena iš giluminių priežasčių, kodėl buvo rengiamas mano atstatydinimas, ta, kad aš visą laiką sakiau, jog šita elektrinė yra per didelė. Aš, tiesą sakant, žinojau ir regioninių partnerių nuomonę, bet dabar, kai gavau dar vieną jų patikinimą, tai tiesiog sakau – nebėra ko laukti, reikia daryti kitus sprendimus. Žmonėms ir verslui reikia aiškumo.

Lietuva viena su savo finansais atominės elektrinės nepastatys. Jeigu regioniniai partneriai nedalyvauja, jeigu jie atsisako, tai atsakymas aiškus.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...