captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisėjas sukėlė tikrą skandalą: šokiravo ir policininkus, ir kalėjimo prižiūrėtojus

Lietuvos teismų sistemoje – dar negirdėtas skandalas: vos prieš dvejus metus mantiją apsivilkęs teisėjas skundžiasi, kad teismo vadovybė jį verčia atsiskaityti dėl baudžiamojoje byloje priimto sprendimo. O šis sprendimas prilygsta tikram skandalui.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis (gim. 1980 m.) – naujosios kartos teisininkas, prieš užsivilkdamas teisėjo mantiją dirbęs mokslinį darbą Lietuvos teisės institute ir dėstęs studentams Mykolo Romerio universitete.

Nors M. Liesis teisėju pradėjo dirbti tik 2015 m. liepą, tačiau jo darbu Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija susidomi jau antrą kartą – tada Šiaulių miesto apylinkės teismo vadovybė gavo anoniminių skundų, jog teisėjas nagrinėjamose baudžiamosiose bylose pažeidinėja terminus. O šįkart jo veiklą teismo vadovybė paprašė ištirti dėl daugybės pažeidimų, padarytų nagrinėjant ne tik baudžiamąsias, bet ir administracinių nusižengimų bylas.

Apie tai, kad bus atliekamas neeilinis teisėjo vertinimas, M. Liesis informavo Teisėjų tarybą – jai nurodė, kad taip kišamasi į jo darbinę veiklą, nors Konstitucija ir Teismų įstatymas „draudžia teismo administracijai kištis į baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir versti teisėją atsiskaityti dėl konkrečioje byloje priimamo sprendimo“.

Neįtikėtina, bet šį kreipimąsi M. Liesis parašė konkrečioje baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje ir jos nuorašą išsiuntė ne tik Teisėjų tarybos pirmininkui, bet ir Šiaulių apygardos teismo vadovui ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijai.

Šiuo metu teisėjas M. Liesis nagrinėja pačią didžiausią baudžiamąją bylą teisme – joje kaltinimai dėl sukčiavimo pateikti 37 asmenims, 34 žmonės pripažinti nukentėjusiaisiais, byloje nagrinėjama daugiau kaip 400 nusikalstamų veikų.

Būtent šioje byloje dar vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais teisėjas priėmė nutartis, kuriomis keletui kaltinamųjų suteikė teisę neatlygintinai skambinti telefonu paskirtiems advokatams iki teismas išnagrinės baudžiamąją bylą.

Atsisakė paklusti teisėjui: o kas mokės?

Viena teisėjo nutartis, kuria buvo leista valstybės sąskaita skambinti Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomam kaltinamajam, sukėlė tikrą sumaištį – pasirodo, jokie Lietuvos įstatymai nenumato suimtiesiems leisti skambinti telefonu gynėjams ar kitiems atstovams nemokamai. Kaliniai gali bendrauti telefonu tik tokiu atveju, jeigu turi pinigų arba už jų pokalbius sutinka apmokėti asmenys, kuriems yra skambinama.

BNS nuotr.

Šiaulių tardymo izoliatorius nevykdė tokio teisėjo nurodymo, todėl šis priėmė dar vieną nutartį – ja Kalėjimų departamentą ne tik informavo, kad izoliatorius nereaguoja į teismo priimtą procesinį sprendimą, bet ir įpareigojo „nedelsiant užtikrinti“, kad nutartis būtų įvykdyta ir apie tai taip pat nedelsiant būtų informuotas teismas.

Kalėjimų departamento vadovybė taip pat atsisakė vykdyti teisėjo nutartį.

„Kadangi Šiaulių apylinkės teismo nutartys prieštarauja Suėmimo vykdymo įstatymui, Kalėjimų departamentas maloniai prašo pakomentuoti, kaip vykdyti nutartis, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, – teismui nurodė Kalėjimų departamentas. – Pastebėtina, kad minėtų nutarčių nuostatos nepagrįstai išskiria atskirą suimtąjį iš kitų suimtųjų ir toks sprendimas gali būti pripažįstamas diskriminuojančiu. Pabrėžiame, kad praktikoje nei vienas tardymo izoliatorius nesuteikia neatlygintinų skambinimo paslaugų suimtiesiems, be to, laisvės atėmimo vietų įstaigoje įrengti taksofonai priklauso ryšio tiekėjams, todėl laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija neturi galimybės užtikrinti nemokamą skambinimą iš suimtiesiems nei nuteistiesiems skirtų taksofonų.“

Kadangi viena teisėjo M. Liesio priimta nutartis po pusės metų buvo panaikinta aukštesniojo teismo, vėliau teisėjas savo iniciatyva nutarė pasinaikinti ir kitas anksčiau priimtas nutartis.

Tačiau nuoskauda išliko – paaiškinime Nuolatinei teisėjų veiklos vertinimo komisijai M. Liesis pareiškė, kad teismo, kuriame dirba, administracija jį vertė atsiskaityti dėl priimtų nutarčių, kuriomis buvo leista nemokamai suimtiesiems asmenims skambinti advokatams. Būtent todėl M. Liesis nutarė priimti dar vieną nutartį baudžiamojoje byloje ir apie kišimąsi į jo veiklą informuoti su byla nesusijusius asmenis.

„Teisėjas klausimus, kylančius byloje, sprendžia nutartimis, – nurodė M. Liesis. – Teisėjas, nagrinėdamas bylą veikia Lietuvos Respublikos vardu, todėl privalo rodyti Lietuvos teismų vienybę ir autoritetą, net jei nepritaria tam tikriems teismo administracijos veiksmams.“

Teisėjas aiškino, kad nutartis, kuria Lietuvos teisminę valdžią informavo apie kišimąsi į jo darbą, nebuvo viešai skelbiama teismo posėdyje, apie jos priėmimą nebuvo informuoti ir bylos dalyviai – kaltinamieji, nukentėjusieji, jų gynėjai, prokuroras.

Nuosprendyje – apie teisėjo konfliktą su policija

Prašyme atlikti neeilinį Šiaulių teisėjo vertinimą nurodoma ir dar viena istorija, tik šįkart ji susijusi su policijos pareigūnais. Dar praėjusių metų balandį Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas teismo administracijai pranešė, kad M. Liesis konvojaus pareigūnams davė neteisėtus nurodymus – po baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kurioje buvo teisiamas nepilnametis asmuo, leido kaltinamajam ir jo motinai tiesiog teismo salėje pasimatyti su sūnumi bei jam perduoti drabužius.

Lietuvos įstatymai griežtai reglamentuoja, kad pasimatymai su artimaisiais ir asmeninių daiktų perdavimas gali būti tik įkalinimo įstaigoje, prižiūrint specialiems darbuotojams, todėl kai tokiam nepagrįstam teisėjo nurodymui bandė prieštarauti suimtąjį konvojavę pareigūnai, teisėjas šiems atkirto, kad išvis jiems niekas net nesuteikė teisės kalbėti.

Policijos pareigūnai pasipriešino neteisėtiems teisėjo nurodymams – tuo metu, kai dar vyko bylos nagrinėjimas, susisiekė su policijos komisariato vadovybe. Viršininko pavaduotojas Gintautas Šiaulys uždraudė vykdyti teisėjo nurodymus, o apie tai raštu informavo komisariato vadovą.

Anot teismo salėje buvusių policininkų, kai pasibaigus posėdžiui pareigūnai atsisakė vykdyti teisėjo nurodymus ir suimtąjį ruošėsi išvesti iš salės, teisėjas M. Liesis posėdžių sekretorei nurodė į protokolą užrašyti, kad konvojus nevykdo teisėjo nurodymo, o jis pats bus priverstas policijai rašyti raštą.

Ir vėliau parašė, bet ne atskirame rašte, o... nuosprendyje. Čia jis dėstė, kaip konvojaus pareigūnai nesiskaitė su teismu ir neteisėtai nevykdė teisėjo nurodymų.

Anot M. Liesio, pasibaigus posėdžiui ir teisėjui išeinant iš salės visi asmenys atsistoja, tačiau konvojaus pareigūnai nesulaukę, kol jis išeis iš salės, pradėjo vesti kaltinamąjį.

Maža to, teisėjas nuosprendyje konstatavo, kad nusikaltimą padariusio nepilnamečio byloje lengvinančia aplinkybe pripažįstami „konvojaus veiksmais padaryti procesiniai pažeidimai, atsisakymas vykdyti teisėjo žodines nutartis“.

Šis teisėjo nuosprendis vėliau buvo panaikintas – aukštesnysis teismas panaikino nieko bendro su nusikaltimo padarymu pripažintą lengvinančią aplinkybę.

M. Liesis: turiu aiškintis dėl absurdiškų dalykų

Prašyme atlikti neeilinį teisėjo M. Liesio vertinimą nurodoma ir daugiau įvairių pažeidimų nagrinėjant bylas, be to, pažymėta, kad kai kuriose jų teisėjas buvo šališkas, o dalis jo priimtų sprendimų nebūna motyvuoti, skiriamos neteisingos bausmės.

Tuo metu pats teisėjas M. Liesis mano, kad yra nepagrįstai yra inicijuotas jo veiklos tikrinimas.

„Manau, kad Šiaulių apylinkės teismo administracija, inicijuodama mano tikrinimą, tam nesant pagrindo, apsunkina mano, kaip teisėjo, tiesioginių pareigų vykdymą – tarnavimą žmonėms ir teisingumo vykdymą, – nurodė jis. – Atsikirsti į teikimą reikėjo daug laiko, intelektinių pastangų: užuot nagrinėjęs bylas, dirbęs Lietuvai, rašęs mokslinį straipsnį, esu priverstas atsakinėti ir aiškintis dėl, mano nuomone, elementarių ar net absurdiškų dalykų.“

Atsikirsdamas į jo darbe užfiksuotus trūkumus, M. Liesis nurodė, kad Lietuvoje yra įprasta, kad aukštesniųjų instancijų teismai panaikina žemesniųjų teismų priimtus sprendimus.

„Mano, kaip mokslininko nuomone, kai kurie apygardos teismo sprendimai yra kritikuotini, nedera su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, – teigė teisėjas. – Nepaisant to, svarbesnis yra įstatymas ir jo nuostata, kad teismo, kurio sprendimas neskundžiamas, privalo visų be išimties būti gerbiamas ir vykdomas.“

Nors teisėjas M. Liesis įsitikinęs, kad teismo vadovybė kišosi į jo darbą, kai vertė pasiaiškinti dėl baudžiamojoje byloje priimtų nutarčių, kuriomis suimtiesiems leido nemokamai skambinti advokatams, ir dėl to nutarė inicijuoti neeilinį veiklos tikrinimą, tačiau su tokia išvada nesutiko Teisėjų tarybos nutarimu sudaryta komisija.

Jos teigimu, prašymas atlikti teisėjo vertinimą negali būti vertinamas kaip teisėjo M. Liesio nepriklausomumą pažeidžianti nuostata. Ar su tokia pozicija sutinka pats teisėjas, DELFI nepavyko sužinoti – jis neatsiliepia į skambučius. Tuo metu Teisėjų taryba dar grįš prie M. Liesio kreipimosi ir jį svarstys artimiausiame posėdyje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close