captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmasis žygio „Vandenų keliais“ iššūkis – plaukimas prieš srovę

Antradienis – ketvirtoji žygio baidarėmis „Vandenų keliais“ diena. Žygio dalyviai jau įveikė 70 kilometrų. Pastaroji atkarpa pakankamai sudėtinga – komanda plaukė Šventosios upe prieš srovę Antalieptės marių link. Paskutiniais duomenimis, trijų baidarių ekipažas stabtelėjo pietų prie Antalieptės hidroelektrinės.
 

Antradienis – ketvirtoji žygio baidarėmis „Vandenų keliais“ diena. Žygio dalyviai jau įveikė 70 kilometrų. Pastaroji atkarpa pakankamai sudėtinga – komanda plaukė Šventosios upe prieš srovę Antalieptės marių link. Paskutiniais duomenimis, trijų baidarių ekipažas stabtelėjo pietų prie Antalieptės hidroelektrinės.

Prasidėjus vasarai paskelbta ir žygio „Vandenų keliais“ pradžia

Pirmąją vasaros naktį trečią kartą buvo patikrinti daiktų sąrašai, perskaičiuoti žemėlapiai, elementai, surūšiuoti pirmos savaitės maisto daviniai ir suderinti navigacijos sistemos rodmenys. Pakeliui link Latvijos pasienio, dalyvius lydėjusi komanda Vyčio, Viktorijos ir žygio kapitono Vytenio veiduose įžvelgė rimtį ir susikaupimą. Tam, kad būtų išsklaidyta tyla, buvo aptariamas kiekvienas pravažiuojamas vandens telkinys ir pokštaujama, jog tai yra visa, kuo baidarininkams teks irkluoti. Pirmasis vasaros rytas žadėjo tvankią dieną, o prieš akis laukė ilga, smagiai varginanti ir kiek avantiūristiška kelionė.

Pietūs prie Pakriaunio malūno

Žygis prasidėjo Sartų regioniniame parke vingiuojančioje Kriaunos upėje, kurioje nestigo užvartų, nendrių labirintų, pelkėtų vietų. Baidarininkai dešiniajame upės krante praplaukė Obelius – Rokiškio rajono miestelį, kuriame kiekvieno rugsėjo antrąjį savaitgalį vyksta „Obelinė“ – kultūros ir sporto renginių festivalis, kurio vinis – ugnies skulptūrų šventė. Už Obelių žygio dalyviai praplaukė Pakriaunio vandens malūną, ir Pakriaunio miestelį, kuriame tegyvena apie 220 nuolatinių gyventojų. Toliau irkluojant Kriaunos upe kairėje pusėje liko Kriaunų istorijos muziejus, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas kaimo kultūros paveldui. Čia galima rasti ne tik funkcionalius, bet ir puošnius namų apyvokos daiktus, linininkystės apdorojimo įrankius bei stalių įrankių kolekciją. Pirmos dvi žygio dienos buvo šiltos ir praėjo sklandžiai. Per jas nuplaukta 46 kilometrai.

Šventosios upėje maudėsi briedis

Antros dienos pavakare žygio dalyviai pasiekė Sartų ežerą, kurio kranto linija vingiuoja net 79 kilometrus.

Sartai garsėja kiekvieną žiemą vykstančiomis žirgų lenktynėmis, ežero apylinkės ypatingai tinkamos poilsiauti. Čia galima maudytis, žvejoti, keliauti dviračiais ar pėsčiomis. Plaukiojant po šakotąjį Sartų ežerą galima aplankyti jo pakrantėse esančius Elikuškių piliakalnius, apžvalgos bokštą bei Bradesių ąžuolą.

Trečią dieną palankus vėjas padėjo įveikti dar 24 kilometrus, iš jų beveik trečdalį prieš srovę. Prie Šventosios tvenkinių baidarėms teko keletą dešimčių metrų įveikti ir sausuma. Ši diena nebuvo palanki dalintis gera nuotaika ir įspūdžiais su žmonėmis ant kranto, nes jų beveik nebuvo sutikta. Žygio komanda stebėjo ūdras ir Šventojoje besimaudantį briedį.

***

Žygio „Vandenų keliais“ komanda skatina aktyvų laisvalaikį gamtoje leisti atsakingai, sutvarkyti aplinką po savęs bei nešiukšlinti nuostabių Lietuvos gamtos kampelių. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ilgiausia kelionė baidarėmis Lietuvoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close