captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuo naujausia visuomenės apklausa nustebino V. Gaidį

Naujausi „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikti „Vilmorus“ tyrimai nustebino šios bendrovės vadovą – sociologą Vladą Gaidį. Jis prisipažino negalįs paaiškinti, kodėl Socialdemokratų partiją palikusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus populiarumas padidėjo, o partijos lyderio Gintauto Palucko – smarkiai sumažėjo. „Matyt, buvusio socialdemokratų lyderio velionio prezidento Algirdo Brazausko įpėdiniai – vis dar ir įtakingi, ir populiarūs, turintys visuomenės akyse autoritetą“, – LRT.lt sakė V. Gaidys.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Jis taip pat pastebėjo, kad nauja komanda su G. Palucku priešakyje dar nesiasocijuoja su socialdemokratais. Vertindami juos, žmonės dažniausiai prisimena buvusius šios partijos vadovus Gediminą Kirkilą, Algirdą Butkevičių bei kitus vyresnės kartos politikus. Sociologo manymu, naujajam socialdemokratų lyderiui kenkia ir tai, kad šalia jo nėra atpažįstamų ir žinomų politikos gyvenime žmonių.

Tyrimai parodė, kad neigiamai vertinančių G. Palucką žmonių per mėnesį padaugėjo net 7,9 proc., o teigiamai jį vertinančių – tik 1 proc.

Ieškodamas atsakymo, kas galėjo lemti L. Linkevičiaus populiarumą, V. Gaidys svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti ir ta aplinkybė, kad ministrui simpatizuoja opozicinė konservatorių partija: „Apsirikau. Maniau, kad žmonės tą akivaizdų ministro sprendimą palikti partiją dėl portfelio vertins neigiamai – kaip draugų išdavystę. Bet taip neįvyko“.

Konservatoriai – vis dar populiariausi

Vertindami partijas, apklaustieji palankiausiai vertino Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Apie 25 proc. nuo balsuojančiųjų ir 15 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų simpatizuoja šiai partijai.

Antroje vietoje, kaip ir buvo prieš mėnesį, yra Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 20–21 proc. nuo balsuojančiųjų ir 12 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų. Per mėnesį jų reitingas sumažėjo maždaug 3 procentiniais punktais ir šiuo metu yra žemiausias nuo Seimo rinkimų.

Pasak V. Gaidžio, tikėtasi, kad gerokai sumažės Socialdemokratų partijos reitingas, bet taip neįvyko. Jie gauna maždaug 16 proc. nuo balsuojančiųjų ir apie 10 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų.

Nustebino tai, kad beveik iš politinės arenos išstumtos partijos „Tvarka ir teisingumas“ populiarumas auga: šiuo metu ji gauna 10 proc. nuo balsuojančiųjų, 6 proc. – nuo visų Lietuvos gyventojų, ir jos populiarumas po truputį auga. V. Gaidys mano, kad tokia situacija susiformavo dėl to, kad šiuo metu daug kas nusivylė „valstiečiais“, o socialdemokratai į savo pusę taip pat nesugeba patraukti daugiau žmonių. 

„Tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis – vienas iš nedaugelio partijų vadovų, turintis pliuso ženklą. Lietuvos gyventojai jį vertina daugiau teigiamai negu neigiamai.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nuo visų gyventojų gauna minuso ženklą, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis – irgi minusą, nors elektoratas jį vertina teigiamai.

Nors Liberalų sąjūdį vis labiau krečia skandalai, naujausi skaičiai parodė, kad nuosmukio nėra ir katastrofa dar neįvyko.

Pasak V. Gaidžio, neramina tai, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų arba nežino, už ką balsuoti, arba neitų balsuoti. Tai yra gana daug.

Politikų reitingų linijos – tokios pat

Šalies politikų reitingų linija per mėnesį nepasikeitė: pirmoje vietoje – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ją teigiamai vertina 63 proc. žmonių. 

Antroje vietoje, kaip ir rugsėjo mėnesį, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. 53 proc. Lietuvos gyventojų jį vertina teigiamai, o Kaune – net 80 proc.

„Greitai bus dešimt metų, kai D. Grybauskaitė – populiariausia tarp politikų. Pažiūrėkit, koks dabar sujudimas, kai žinoma, kad prezidento rinkimuose nebegalės dalyvauti. Mano akimis, jos populiarumą lemia tai, kad ji demonstruoja savo nepriklausomumą nuo pat pirmos kadencijos, kai, atvykusi iš Briuselio, pranešė apie savo dalyvavimą šalies vadovo rinkimuose – mes iki šiol nieko nežinome apie jos draugus, ką ji daro laisvalaikiu. Tas jos buvimas savyje, matyt, žmonėms imponuoja“, – svarstė V. Gaidys.

V. Matijošaičio populiarumą, pasak sociologo, lemia tai, kad Kauno įvaizdis kaip ant mielių kyla daugeliu aspektų ir, jeigu žiniasklaida skirs daugiau dėmesio, tai laikinosios sostinės mero įvaizdis dar labiau kils.

„V. Matijošaitis turi Dievo dovaną bendrauti su žmonėmis jiems suprantama kalba, bet labiausiai jo populiarumui įtakos turi tai, Kaunas tvarkomas iš esmės ir tuos pokyčius mato jau ne tik kauniečiai“, – įsitikinęs V. Gaidys.

L. Bielinis: G. Palucko reitingai gali dar labiau smukti

Vertindamas ministro L. Linkevičiaus populiarumą politologas Lauras Bielinis teigė manąs, kad tam įtakos turi jo sugebėjimas neįsivelti į skandalus, o be to, socialdemokratų partijos krizės problemą jis pats sau sugebėjo išspręsti labai greitai – vardan valdžios posto paliko partiją, ir kiti įvykiai partijoje šį sprendimą užgožė, todėl apie tai beveik nebuvo diskusijų.

BNS nuotr.

Net 7,9 proc. smuktelėjusį socialdemokratų lyderio G. Palucko reitingą, L. Bielinio manymu, lėmė ne šio politiko klaidos arba neveiklumas, o tai, kad dabar – ne jo laikas: „Jis turi protingai palaukti. Svarbiau ne tai, ko jis nepadarė, bet – ką darys toliau. Dalis socialdemokratų rinkėjų šiuo metu sutrikę ir galbūt net mano, kad G. Paluckas – partijos skaldytojas. Jeigu jis nesielgs kaip partijos vienytojas ir įkvėpėjas, jo reitingai gali smukti dar labiau“.

Nauji Kauno šaligatviai tiesia merui kelią į populiarumą

„Ir aš už jį balsuočiau. Jei dar prieš metus, einant nuo Kauno autobusų stoties link centro, reikėdavo bristi per balas, tai dabar čia – nauji, puikūs šaligatviai. V. Matijošaitis iš kitų šalies politikų išsiskiria tuo, kad viską, ko imasi, padaro greitai. Manau, kad ne mažiau nei 60 proc. visuomenės politikus vertina atsižvelgdami į jų realius darbus. „Jei mano kiemas tvarkingas, tai prezidentas geras“, – kalbėjo L. Bielinis.

BNS nuotr.

Aiškindamas prezidentės D. Grybauskaitės populiarumo aplinkybes, jis pastebėjo, kad dabartiniame partijų lyderių ir kitų politikų nerišliame bendravime su šalies gyventojais ji atrodo solidžiausiai.

„Nesikiša į tuos kvailus partinius ginčus. Lakoniškai įvertino politinės sistemos silpnumą, ir viskas. Solidus jos tylėjimas kuria jai autoritetą“, – įsitikinęs L. Bielinis.

Vertindamas liberalų sugebėjimą vis dar turėti sekėjų, politologas pastebėjo, kad tie, kas šia partija suabejojo arba visiškai nusivylė, nusisuko nuo jos, kai praėjusių metų gegužę driokstelėjo buvusio lyderio Eligijaus Masiulio skandalas, o dabar liko ištikimiausieji, sukrėtimų užgrūdinti simpatikai: „Jie ir toliau palaikys liberalus, kaip partiją arba kaip idėją, jei partija iš viso išsiskirstytų“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...