captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT nusprendė dėl dvigubos pilietybės išplėtimo: gali tekti skelbti referendumą

Dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas.

Seimas KT klausė, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. To parlamentarai sako siekiantys išaugus emigracijai, padidėjus mišrių santuokų skaičiui, taip pat Jungtinei Karalystei traukiantis iš Europos Sąjungos.

Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

„Tik pakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą galima atsisakyti ribojimo daugybinės pilietybės srityje“, – žurnalistams sprendimą komentavo KT pirmininkas D. Žalimas.

„Manau, kad niekam nebuvo siurprizo, tikrai visi žinojo iš esmės tą atsakymą ir anksčiau, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima įtvirtinti tokią nuostatą, kurios prašė pareiškėjas (Seimas)“, – sakė KT vadovas.

„Konstitucinis Teismas dar 2013 metais pasakė, kad negalima nustatyti tokio bendro leidimo būti bet kurios šalies piliečiu ir Lietuvos piliečiu, nes tai veda į plačiai paplitusį (dvigubos pilietybės) reiškinį, o ne kartą buvo pasakyta, kad reguliavimas negali būti toks, kad sukurtų prielaidas daugybinei pilietybei kaip plačiai paplitusiam reiškiniui“, – argumentavo D. Žalimas.

KT išaiškinime taip pat nurodoma, kad Seimui nusprendus keisti Konstituciją ir išplėsti dvigubos pilietybės institutą, galima tai daryti laikantis euroatlantinės integracijos krypties – t.y. dvigubą pilietybę leisti į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems lietuviams.

D. Žalimas kartu pastebėjo, kad Konstitucinis Teismas nevertino tokių Seimo argumentų kaip po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija, padidėjęs mišrių santuokų skaičius, nes Teismas vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne „kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“.

„Tai yra politikų atsakomybė, atsižvelgiant į socialinius, demografinius pokyčius priimti vienus ar kitus sprendimus. Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, jis atsižvelgė į teisinius argumentus, o ne kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“, – pabrėžė D. Žalimas.

Komentuodamas situaciją, kad jau šiuo metu yra apie 25 tūkst. Lietuvos iš kitos valstybės pilietybę turinčių asmenų, KT pirmininkas pastebėjo, kad „25 tūkst. šiuo metu sudaro mažiau negu vieną procentą, 0,74 proc. visų Lietuvos piliečių.

„Mums aukščiausi teisininkai dar kartą aiškiai pasakė, kad kelias yra vis dėlto transatlantinis, ačiū jiems už tą gairę, dabar mums bus labai aišku Seime (...). Mums belieka atlikti visas teisines procedūras ir padaryti taip, kad referendumas, čia jau politikų atsakomybė, įvyktų“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.

Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę sakė, kad jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.

Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke baiminasi, kad referendumą gali sužlugdyti tai, kad nėra elektroninio balsavimo.

Kad referendumas įvyktų, „už“ Konstitucijos pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip pusė visų rinkimo teisę turinčių piliečių.

Dabar pilietybę išsaugo tik išvykusieji iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuoniai.

BNS nuotr.
BNS nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...