captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skurstančiųjų poreikiai: gurmaniškų produktų sunkiai besiverčiantys neima ir už dyką

Įsivaizduodami paramą gaunančio asmens maisto krepšelį, neretai regime įvairias kruopas ar makaronus. Tačiau šiandien skurstantieji aprūpinami ir kiek gurmaniškesniais produktais, tokiais kaip šalta kava, ožkos sūris ar graikiškas jogurtas. Tiesa, daugeliui į tas įmantrybes nusispjauti. Sunkiai galą su galu suduriantys asmenys net nežino, kas yra avokadas. O kas nežinoma, tas ir nevalgoma.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Spalio 17-ąją, Tarptautinės skurdo dienos proga, didžiausio Lietuvoje labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Kauno regiono atstovai pakvietė žurnalistus susipažinti su jo veikla – dalyvauti parama virtusių maisto produktų kelionėje iš prekybos centrų į skurstančiųjų rankas.

Šešetą metų laikinojoje sostinėje veikiantis fondas šiandien šelpia apie 6 000 nepasiturinčių kauniečių. Tas, kurio mėnesinės pajamos tesiekia vos 152 eurus, turi teisę gauti prekybos centrų paaukotų besibaigiančio galiojimo maisto produktų. Ir kalba sukasi ne tik apie kruopas, batoną ar pieną. Kasdien į „Maisto banko“ sandėlį vien iš 40 Kaune įsikūrusių parduotuvių atkeliauja ir įvairūs gurmaniški produktai, tokie kaip šalta kava, pelėsinis sūris, sumuštiniai su burokėliais ir ožkos sūriu, cikorijos, avokadai, marinuoti sparneliai, įmantrūs aliejai, pudingai su šokoladu ir kt.

Iš viso Kauno rajono varguolius vienaip ar kitaip remia 34 įmonės ar įstaigos. Vienos – kone kasdien, kitos – bent kartą per metus. „Maisto bankas“ veikia tarsi tarpininkas tarp verslininkų, gamintojų ir skurdžiai besiverčiančiųjų.

Parama – tarsi loterijos bilietas

15min žurnalistams besilankant sandėlyje, paramos atsiimti užsuko kelios moterys. Kaskart krepšelio turinys – tarsi loterija. Išmetusi lauk pageltusius svogūnų laiškus, viena iš paramos gavėjų 15min užsiminė, jog šįkart pasisekė labiau. Ankstesnius du kartus maistas buvo nykesnis.

„Aš dalijuosi šiais produktais su keliomis Šančių senolėmis. Gaila žiūrėt, kaip jos vos juda, galą su galu suduria. Viena paveldėjo žemės kažkur, tai dėl to pašalpų, paramų jokių negauna. Bet ir iki tos žemės jai toli – neapsidirba jau. Štai pasiliksiu tik sūrį, dešreles, pieną, o visa kita išdalinsiu joms. Nesu už „Maisto banko“ veiklą. Nesuprantu, kam reikia remti jaunas moteris, šeimas. Ateina produktų su kokiais dviem vaikais. Juk gali judėti, gali užsidirbti, kabintis į gyvenimą – tu dar jaunas“, – savą tiesą rėžė 77-erių moteris, pragyventi sugebanti iš 130 eurų per mėnesį.

BNS nuotr.

Kaip patikino Karolina Puidaitė-Railė, „Maisto banko“ Kauno padalinio vadovė, Kaune darbuojasi apie 100 savanorių, kurie kasdien daugiau nei iš 40 taškų surenka paramą, ją pristato į sandėlį, surūšiuoja ir išdalija 35 įvairioms organizacijoms. Kai kurie remiamieji paramą atsiima patys – tai 60 šeimų per savaitę, kurias, kaip itin sunkiai besiverčiančias, rekomenduoja socialiniai darbuotojai.

„Būna, jog žmogus netenka darbo ir jam reikia laikinos pagalbos. Paramą maistu tiesiogiai galima gauti du mėnesius. Po to nukreipiame asmenį į kokią organizaciją“, – informavo K. Puidaitė-Railė.

Gurmaniški produktai nedomina

Kartą per savaitę paramą maistu iš „Mano banko“ atsiima ir mišrių socialinių paslaugų įstaiga „Kauno kartų namai“. Antradienis – būtent ta diena, kai prie vienų iš šios įstaigos patalpų durų nusidriekia jaunų, sunkiai besiverčiančių mamų virtinė.

Pirmiausia aptarnaujami šeimai maisto parnešti atėję vaikai. Vienas tokių – pirmokas Aleksandras. Paklaustas, ką labiausiai mėgsta valgyti, šviesiaplaukis nustebina: „Morkas ir kopūstus. Ar noriu obuolio? Taip. Galit ir du įdėti.“ Iš kabineto šeimai jis išneša didžiulį maišą produktų.

„Duokit ką saldaus. Matyt, vis dar nėščia. Gal trečio neištraukė“, – užsukusi į kabinetą juokelius pažeria neseniai dvynukų susilaukusi Oksana.

O 32-ejų metų Simona augina keturis vaikus. Jai tinka viskas, ką siūlo. Tiesa, „Kartų namų“ darbuotojai paraginus vaikams parnešti gurmanišką sumuštinį su ožkos sūriu, moteris atsisakė: „Susimuš dar manieji dėl jo vieno, nereikia.“

Dar viena mama nežinojo, kas yra avokadas. Spėjo, kad vaisius. Keletas jų kantriai laukė savo valgytojo dėžėje. Skurstantiesiems tokie monai kaip cikorijos, kukurūzų burbuolės, avokadai ar salotų mišinys – nepažįstami šaldytuvo turinio objektai. O kieno skonio nežinai, to ir net nebandai imti į burną. Ir nesvarbu, kad tai nemokama.

Štai ir duonos daugelis remiamųjų nepageidauja – pirmenybę teikia batonui ar bandelėms, – vaikai prie to pratę. Galima teigti, kad tai, kas iš tikro sveika, sunkiau įkandama piniginei, skurstančiųjų visai nedomina.

BNS nuotr.

Paklausiausi – pienas ir batonas

Paklausiausi produktai tarp remiamųjų – pienas ir batonas.

„Dar džiaugiamės radę tortą ar kavos. Tokius produktus, kuriuos galima dalintis, dažniausiai paliekame įstaigoje – kad visi gyventojai pasivaišintų. Jei kurios gimtadienis – tortą atiduodame jai. Reikalingi ir pieno miltelių mišiniai mažyliams“, – patikino „Kauno kartų namų“ darbuotoja.

Išties, kone kiekviena, užėjusi į kabinetą, pirmiausia paklausdavo, ar paramos dėžėse yra pieno, česnakų, mėsos. Galiausiai pasitenkindavo kefyru, griebdavo pjaustytą batoną.

„Man neduokit faršų – negaminu aš. Dešrelių kokių, jei turit“, – prisipažino dar viena jauna paramos prašytoja.

Kitai pasiūlius gana brangų įvairių salotų mišinį, ši tik vyptelėjo ir numojo ranka: „O ką su jomis daryti? Įprastą salotą geriau duokit. Ir papriką.“

Per metus išdalija 2441 toną

Pasaulyje išmetamas trečdalis užauginamo maisto, nors kone milijardas planetos gyventojų jo stinga. „Maisto banko“ veikla, pasak fondo atstovų, leidžia dalį šio maisto išgelbėti ir patiekti ant nepasiturinčiųjų stalo. 70 proc. (5 392 tonų) „Maisto banko“ surinkto ir išdalinto maisto būtų prarasta – jis taptų atliekomis ir keliautų į sąvartynus, gyvūnų šėrimui ar biokurui gaminti. O maisto atliekos kaltos dėl maždaug 8 proc. visos anglies dioksido emisijos.

Kaip skelbiama „Maisto banko“ 2016 m. veiklos ataskaitoje, per pastaruosius trejus metus fondas nuo sunaikinimo išgelbėjo daugiau nei 12 000 tonų maisto produktų, dėl ko gamtai „sutaupyta“ 18 mln. kubinių litrų anglies dvideginio.

Pernai Kauno regione išdalinta 2 441 tona maisto. Išdalintos paramos vertė siekė 3 832 000 eurų. Bendrai visoje Lietuvoje „Maisto bankas” kasmet surenka ir išdalina daugiau kaip 7 000 tonų maisto. Parama per metus pasiekia daugiau kaip 202 tūkst. gyventojų įvairiuose šalies regionuose. Skurstančiųjų, anot K. Puidaitės-Railės, yra gerokai daugiau ir jų skaičius kasmet nemažėja. Tad, jos teigimu, būtina keisti kriterijus, pagal kuriuos atrenkami paramos maistu gavėjai.

„Mūsų organizacijai reikalingi žmogiškieji resursai, savanorių, kurie šiemet jau skyrė apie 3 000 savo gyvenimo valandų, pagalba, kruopštus darbo planavimas ir tinkama techninė įranga. Trūksta automobilių – Kaune turime tik du, kurie per dieną nuvažiuoja po 100 km, šaldymo, termo dėžių, rūšiavimui skirtų stalų, keltuvų. Ieškome paramos degalais“, – tai, kad nuolatinės paramos teikti paramą reikia ir pačiam fondui, prisipažino pašnekovė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...