captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kai kurios greičio matavimo įrangos Lietuvoje nepajėgia užfiksuoti joks radarų detektorius

Nemažai šalies vairuotojų yra įsigiję radarų detektorius, kurie informuoja apie keliuose esančius greičio matuoklius. Tačiau jie yra visiškai beverčiai kelio ruožuose, kuriuose matuojamas vidutinis greitis. Antiradarai tokiose kelio atkarpose irgi nenaudingi, mat ten įrengti fotoaparatai neskleidžia radijo bangų ir nematuoja greičio – jį apskaičiuoja sistema. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje turėtų atsirasti 26 tokie vidutinio greičio matavimo ruožai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Leidosi į pusę metų trukusią kovą

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino advokato Arūno Žliobos skundą ir panaikino policijos pareigūnų priimtą nutarimą – juo Kelių policijos tarnyba teisininkui buvo ne tik skyrusi 30 eurų baudą, bet ir konfiskavusi radarų detektorių.

Kaip skelbė naujienų portalas DELFI, administracinio nusižengimo protokolas A. Žliobai buvo surašytas dėl to, kad jis savo vairuojamame automobilyje buvo įmontavęs prietaisą „Cobra XRS-9400“. Policijos pareigūnai nutarė, kad tai – antiradaras.

Tačiau su tokia nuobauda nesutikęs advokatas po pusę metų trukusios kovos teisme įrodė, kad jo naudojamas prietaisas yra radarų detektorius, kuris tik skenuoja įvairius dažnius ir, aptikęs greičio matuoklio skleidžiamą signalą, apie tai informuoja vairuotoją.

Tai buvo pirmoji byla teisme, iškelta 2017 m. dėl antiradarų naudojimo.


LRT nuotr.

„Automobilyje buvo įrengtas radarų detektorius, kuris veikia tokiu principu: užfiksuoja kitas radijo bangas ar lazerį ir praneša apie tai, kad tokios bangos sklinda. Buvo reidas, mane sustabdė, pamatė tą prietaisą, jį paėmė. Surašė protokolą ir nubaudė“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakojo A. Žlioba.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas nesistebi, kad reido metu A. Žliobos automobilyje pastebėję įtartiną prietaisą patruliai į kalbas nesileido.

„Į Administracinių nusižengimų kodeksą yra įtraukta tokia nuostata, kad draudžiamas transporto priemonių vairavimas su įrengtais greitį matuoti trukdančiais prietaisais. Kiek suprantu, tai turėtų būti tie prietaisai, kurie vienaip ar kitaip iškreipia pareigūno matuojamą greitį ar blokuoja patį signalą“, – teigia Dainius Šalomskas, LKPT Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas.


D. Šalomskas, LRT nuotr.

Pareigūnams nelengva atskirti?

Įjungtas antiradaras blokuoja, iškraipo signalus ir kitaip trukdo įrangai, fiksuojančiai greitį, o radarų detektorius tik informuoja apie greičio matuoklius, tačiau niekaip jų nepaveikia, todėl Lietuvoje nėra nelegalus ar kaip nors kitaip draudžiamas.

Automobilių įrangos ekspertas Vitalis Levčenkaitis sako, kad radarus blokuojantys įrenginiai dabar Lietuvoje mažiau populiarūs. Didelė dalis antiradarais besižavėjusių vairuotojų jų atsisakė dėl pašalinių trikdžių.

„Geras antiradaras gali būti tik lazerinis antiradaras. Ši signalo slopinimo technologija yra įmanoma. Policijos patruliai automobilio, kuris turi gerą antiradarą, greičio neužfiksuoja“, – aiškino V. Levčenkaitis, UAB „Euroneta“ direktorius.

Tad vadinamieji aktyvūs detektoriai, kitaip – antiradarai, gali būti tik lazeriniai. Tačiau net ir patyrusiam technikos žinovui greičiausiai nepavyktų iš karto pasakyti, ką mato – detektorių ar antiradarą.

Akivaizdu, kad policijos pareigūnai nesuprato, ką mato, ir sustabdę A. Žliobą. Dėl paskirtos baudos ir prietaiso konfiskavimo vyras kreipėsi į teismą. Tiesa, jis pats – teisininkas, todėl ir ryžosi pusei metų trukusiai kovai už teisybę. A. Žlioba tikina, kad joks kitokį darbą dirbantis žmogus neleistų pinigų ir pusmetį nelakstytų po teismus dėl 30 eurų.


BNS nuotr.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino advokato skundą ir panaikino policijos pareigūnų priimtą nutarimą. Kad suklydo, po teismo sprendimo jau pripažįsta ir policininkai. Tačiau ginasi, kad tai – žmogiška klaida. „Nustatyti pakankamai sudėtinga, nes tai padaryti gali tik būdamas transporto priemonėje ar susipažinęs su to prietaiso techninėmis charakteristikomis“, – aiškina D. Šalomskas.

Nekaltai apkaltintas A. Žlioba sako, kad į tokią situaciją pateks dar ne vienas vairuotojas, mat konfliktai su pareigūnais – užprogramuoti. Anot vyro, jie neatpažįsta radarų detektorių, o viską, kas atrodo įtartinai, be jokių kalbų vertina kaip neteisėtą priemonę.

Tačiau Kelių policijos atstovai sako, kad tokios situacijos – nesusipratimai, o detektoriai tik įspėja vairuotoją, kad jis važiuotų lėčiau. Taigi, tokį patį tikslą turi ir policija.

Greičio matavimo įranga, kurios užfiksuoti negali joks detektorius, sumontuota kelio ruožuose, kuriuose matuojamas vidutinis greitis. Ruožo pradžioje ir pabaigoje automobilis nufotografuojamas, o vėliau sistema apskaičiuoja, ar tame ruože buvo viršytas greitis. Vairuotojai apie vidutinio greičio matavimo sistemas gali būti įspėti tik tada, jei į detektoriaus atmintį yra įrašytos tų sistemų buvimo vietos. Antiradarai tokiose kelio atkarpose irgi nenaudingi, mat ten įrengti fotoaparatai nematuoja greičio ir neskleidžia radijo bangų. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje turėtų atsirasti 26 tokie vidutinio greičio matavimo ruožai.

„Tai yra sprendimas, kuris bet kokias vairuotojų pastangas išvengti matavimo padaro nieko vertomis“, – teigia V. Levčenkaitis.

Policijos pareigūnai sutinka, kad pareigūnai ne visada sugeba objektyviai įvertinti, kokia priemonė naudojama. Todėl įsigiję greičio radarų detektorių, jo aprašą, o gal net ir visą pakuotę geriau laikykite automobilyje. Gal savo nekaltumą pavyks įrodyti dar negavus administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...