captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva jautė Šveicarijos paramą

Dvišalį ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, Šveicarijos santykius su Europos Sąjunga (ES), artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Šveicarijos prezidentu Ueli Maureriu.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Dvišalį ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, Šveicarijos santykius su Europos Sąjunga (ES), artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Šveicarijos prezidentu Ueli Maureriu.

Lietuvos vadovė pabrėžė, jog Lietuva itin vertina tai, kad Šveicarija nepripažino Baltijos šalių sovietinės okupacijos ir padėkojo šios šalies vadovui už nuolatinį palaikymą ir finansinę paramą.

Vien tik 2007–2012 metais mūsų šaliai skirta per 150 milijonų litų. Didžioji dalis panaudota sveikatos apsaugos sektoriuje, ypač gerinant nėščiųjų ir naujagimių priežiūros ir paslaugų kokybę bei prieinamumą.

„Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuva jautė tvirtą Šveicarijos paramą. Padedant šiai šaliai ne viena mūsų gydymo įstaiga tapo kokybiškesnė ir prieinamesnė. Nors Lietuvos mokslininkų sukurti lazeriai yra naudojami Šveicarijos moksliniuose tyrimuose ir laikrodžių gamyboje, šiandien vis dar turime daug neišnaudotų bendradarbiavimo galimybių“, – sakė D. Grybauskaitė.

Kalbėdama apie ekonominį bendradarbiavimą prezidentė pabrėžė, kad pernai Lietuvos eksportas į Šveicariją išaugo ketvirtadaliu, o importas – 27 procentais, tačiau pagal investicijas mūsų šalyje Šveicarija užima tik 14–ą, o pagal prekybos apimtį – tik 27–ą vietą. Tai, pasak šalies vadovės, yra akivaizdus įrodymas, kad abi šalys neišnaudoja ekonominio bendradarbiavimo potencialo, todėl svarbu paraginti šveicarus nebijoti investuoti Lietuvoje – šalyje, kurios ekonomika yra sparčiausiai auganti ES. Kalbėdama apie galimus sektorius investicijoms Prezidentė išskyrė ne tik aukštąsias technologijas, bet ir tekstilės, baldų ir maisto pramonę.

Šveicarijos, kuri nuolat pabrėžia gerų santykių su ES svarbą, vadovui Lietuvos prezidentė pristatė mūsų šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu bus siekiama pradėti ES derybas su trečiosiomis šalimis dėl informacijos keitimosi, kad būtų išvengta mokesčių slėpimo ir piktnaudžiavimo mokesčių lengvatomis.

Šveicarija yra viena pagrindinių ES partnerių, pasirašiusi dvišalio bendradarbiavimo susitarimus. Šioje šalyje galioja didžioji dalis ES teisyno. Nuo 2009 metų Šveicarija priklauso Šengeno zonai.

Šveicarija nelinkusi automatiškai keistis bankininkystės duomenimis

„Šveicarijos Vyriausybė neseniai nusprendė, kad mes nepažadame to automatinio keitimosi“, – per bendrą Lietuvos ir Šveicarijos vadovų spaudos konferenciją pareiškė U. Maureris.

ES šia informacija siūlo keistis, kad būtų lengviau išvengti mokesčių slėpimo.

Šveicarijos vadovas teigė, kad šalyje egzistuoja kita – vadinamoji mokesčių nuskaitymo prie šaltinio – sistema. Šveicarija taiko kilmės valstybei mokesčius, neatskleisdama duomenų apie indėlio turėtoją, banko klientą.

„Derybose mes žiūrėsime, kiek galime pasistūmėti. Manau, kad, ko gero, nelabai ką pavyks pasiekti, nes būtent valstybėms yra suteikiamos galimybės spręsti, kaip jos elgsis. Bankų paslaptis yra labai svarbi ir mes darome skirtumą tarp mokesčių sukčiavimo ir mokesčių vengimo“, – kalbėjo svečias.

Jis patikslino, kad Šveicarijoje mokesčių vengimas nėra baustinas nusikaltimas – kartais asmenys tiesiog pamiršta sąskaitos numerius, sumokama bauda, tačiau baudžiamoji atsakomybė netaikoma, o teismo procedūros pradedamos tik sunkių nusikaltimų atvejais.

U. Maureris taip pat pabrėžė, kad Šveicarijoje labai svarbu apginti, saugoti privačią piliečio sferą.

„Taip ir su bankais susijusi informacija yra paslaptis. O tai, ko reikalauja ES, neatitinka mūsų supratimo apie tos privačios sferos gynimą. Mes sutinkame atskaityti atitinkamus mokesčius už indėlius, kurie laikomi Šveicarijos bankuose, tačiau mes nepasisakome už automatinius informacijos mainus. Mes teigiame, kad demokratijoje – taip, kaip mes ją suprantame – pilietis kontroliuoja ir valdo valstybę, o ne valstybė“, – sakė U. Maureris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad automatinis pasikeitimas informacija negali būti absoliutus.

„Šį klausimą turėtume spręsti horizontaliai ir taip pat lokaliai. Jeigu ES valstybės narės pradėsime taikyti automatinį apsikeitimą informacija, tai tikrai sukels riziką bankų sektoriui ir jo konkurencingumui. Tai bus didelė problema Liuksemburgui, Austrijai, kitoms valstybėms narėms“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Lietuvos vadovė pasiūlė derėtis ir spręsti šiuos klausimus kartu. Kita vertus, D. Grybauskaitė pabrėžė, kad šioje srityje negali būti „absoliutaus automatizmo“.

„Kiekvienas žmogus turi teisę į informaciją ir taip pat yra tam tikri apribojimai, kokiu mastu, lygiu ta informacija gali būti keičiamasi. Taigi norėtume, kad tokios derybos prasidėtų gal mūsų pirmininkavimo metu ir mes esame pasirengę pradėti derybas šiuo klausimu“, – užtikrino Prezidentė.

Gegužės viduryje Šveicarija pranešė, kad yra pasiruošusi daugiau bendradarbiauti su ES kovojant su mokesčių vengimu. Šveicarijos valdžios institucijos teigė „atkreipusios dėmesį“ į naujus nutarimus dėl derybų, kuriuos pasirašė ES finansų ministrai.

„Dar 2009 m. Šveicarija pareiškė norą aptarti ES santaupų apmokestinimo priėmimą, – teigiama Šveicarijos finansų ministerijos pareiškime. – Kai tik ES pateiks prašymą dėl derybų, Federalinė Taryba išnagrinės prašymą ir atsakys“.

Dažnai kritikuojama dėl leidimo ES gyventojams pasidėti nedeklaruotus pinigus į šalies bankus, Šveicarija pastaraisiais metais tariasi su ES dėl tokių indėlių apmokestinimo. Ketinama anonimiškai mokėti lėšas valstybėms narėms, iš kurių kilę indėlininkai.

Šveicarijos Prezidentas naujas kvotas imigrantams iš ES sieja su vidaus politika

Pasak Šveicarijos vadovo, jo šalis savo dvišaliuose susitarimuose išsaugojo vadinamąją ventilio nuostatą, kuri reiškia, kad jeigu per pastaruosius trejus metus darbuotojų iš užsienio skaičius padidėja apie 10 proc., tuomet galima taikyti apribojančias nuostatas. Pagal tai Šveicarija gali suteikti 2 tūkst. 500 „B“ tipo darbo ir gyvenimo leidimų. Tačiau yra nenustatyti skaičiai trumpalaikiams „L“ tipo leidimams, su kuriais šalyje galima būti iki 3 mėnesių.

„Tai yra ir su vidaus politika susijusi problema, nes dabar mūsų šalyje, visuomenėje yra padidėjęs susirūpinimas dėl imigracijos srautų. Dėl to, kaip minėjau, pavyzdžiui, Šveicarijos mokyklų klasėse smarkiai padaugėjo vaikų iš užsienio. Šveicarijos visuomenė auga, gyventojų skaičius pastaruoju metu didėja. Būtent dėl suintensyvėjusios imigracijos būsto nuomos kainos didėja, atlyginimai mažėja. Be to, prisideda ir subjektyvus jausmas, jog dėl padidėjusių imigracijos srautų suintensyvėjo eismas. Taigi vidaus politine prasme tai yra labai svarbus klausimas ir dėl to Vyriausybė nori parodyti, jog rimtai vertina savo žmonių susirūpinimą, ir manau, kad artimiausiais metais tai išliks didelė problema“, – per bendrą Lietuvos ir Šveicarijos prezidentų spaudos konferenciją pirmadienį kalbėjo svečias.

U. Maureris padidėjusius imigrantų srautus siejo su praktinėmis problemomis.

Nuo šeštadienio, birželio 1 dienos, Šveicarijoje įsigaliojo nauji apribojimai imigrantams iš ES šalių. Įvedamas ribinis leidimų gyventi Šveicarijoje skaičius 17 ES šalių piliečiams, įskaitant Vokietiją, Austriją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, tai yra 53 tūkst. 700 leidimų per metus.

U. Maurerio teigimu, dėl migrantų srautų apribojimo kitais metais bus balsuojama ir per referendumą. Neatmetama, kad imigracijos į šią šalį nuostatos gali būti dar labiau sugriežtintos.

„Mes matome, kad tauta linkusi už tokį kelią pasisakyti. Be abejo, mes turime ieškoti balanso tarp tautos poreikių, interesų ir ekonominių interesų. Šveicarijai ši problema svarbiausia yra vidaus politikos atžvilgu. Derybose su ES tai taip pat bus svarbus aspektas, gali kilti problemų, jei kitais metais referendume bus patvirtinti tie griežtesni apribojimai. Tuomet žiūrėsime“, – apie kvotų įvedimo įtaką Šveicarijos santykiams su ES kalbėjo jos vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie laisvą asmenų judėjimą tarp valstybių teigė suprantanti, kad Šveicarijai ir kitoms Europos šalims tai jautrus klausimas. Esą Europa taip pat norėtų turėti uždaras sienas su kai kuriomis valstybėmis, tačiau norima atverti sienas turizmo srautams. Pasak Lietuvos vadovės, negalima užsidaryti kaip viduramžiais, o reikia kalbėtis.

„Kartais mes matome diskriminacinę poziciją ir taip pat visus punktus, kuriuos taiko ES narės, pavyzdžiui, tiktai aštuonioms naujoms valstybėms narėms, kurios įstojo į ES neseniai. Taikomi kai kurie apribojimai laisvam asmenų judėjimui. Manome, kad visos valstybės narės turėtų būti traktuojamos vienodai. Taigi tai jautrus klausimas. Mums reikia kalbėtis, derėtis ne tik Lietuvai ir Šveicarijai, bet ir ES ir Šveicarijai apie tai, kokias sąlygas galime taikyti, dėl kokių apribojimų galime kartu susitarti“, – sakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad prieš metus Šveicarija įvedė ilgalaikių leidimų gyventi šalyje kvotas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos piliečiams – 2 tūkst. 180 leidimų per metus. Kitoms dviem ES šalims – Bulgarijai ir Rumunijai – taikomos dar griežtesnės emigracijos taisyklės. Taigi dabar visos ES šalys atsidūrė kvotų migrantams sistemoje.

1999 metais Šveicarija pasirašė sutartį su ES dėl judėjimo laisvės, tačiau Bernui pavyko įtraukti į ją specialiąją tezę, leidžiančią apriboti kasmetį imigrantų srautą iš ES šalių, jeigu jis viršija tam tikrą lygį. Dabar Šveicarija pasinaudojo šia teise. Šiuo metu kas ketvirtas Šveicarijos gyventojas yra imigrantas.
 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...