captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT pradės nagrinėti 2006 m. KT nutarimo dėl dvigubos pilietybės klausimą

Antradienį Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti Seimo prašymą dėl Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo išaiškinimo dvigubos pilietybės klausimu. Seimui byloje atstovaus dr. Žygimantas Pavilionis, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Parlamente pradėjus svarstyti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę Europos Sąjungos ir NATO šalyse gyvenantiems mūsų valstybės piliečiams, buvo padaryta pertrauka ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Jo prašoma pateikti papildomų paaiškinimų dėl KT priimtų nutarimų, susijusių su Lietuvos piliečių galimybėmis būti ir kitos valstybės piliečiais išsaugant Lietuvos pilietybę.

Pasak Lietuvos Parlamento atstovo byloje dr. Ž. Pavilionio, kreipimasis į KT iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai logiškas – prašoma išaiškinimo, ar formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę, su kuria susiduria mūsų šalis bei jos piliečiai, ir nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Šiuo metu dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš tėvynės išvykusių iki 1991 metų, tokia išimtis galioja. Tačiau piliečiams, kurie išvyko iš šalies po 1990 metų kovo 11 dienos, ši teisė atimama. Todėl Seimas dar kartą bando paklausti, ar nediskriminuojami apie 800 tūkst. iš Lietuvos išvykusių piliečių, kai jų tėvai, seneliai ir litvakai tokią teisę jau turi.

„Teikdami Seimui savo pasiūlymus dėl dvigubos pilietybės suteikimo iš Lietuvos išvykusiems asmenims, siekėme atkreipti dėmesį ne tik į pasikeitusias išorines aplinkybes (narystę ES, NATO ar neigiamą „Brexit“ poveikį), bet ir į esminį realybėje taikomos teisinės praktikos bei Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimą – seniai žinomą faktą, kad jau ir šiandien ištisoms piliečių grupėms, keliems dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių suteikta dviguba pilietybė, nors teisinė doktrina numato, jog „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti, išimtiniai“. Viliamės, kad šie kreipimosi papildymai suteiks daugiau galimybių Konstituciniam Teismui tarti žodį pilietybės išsaugojimo klausimu“, – pažymi Ž. Pavilionis, apgailestaudamas, kad Seimas nesiėmė ryžtingai spręsti klausimo dėl pilietybės, ir procesą dar labiau atitolino, iki kol KT pateiks savo nutarimą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...