captcha

Jūsų klausimas priimtas

LSDP vyriausybės dengiami „Lietuvos geležinkeliai“ su „Orlen“ „nesiceremonijo“

Praėjusią savaitę Margrethe Vestager, už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė, paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, neteisėtai apribojo konkurenciją ir skyrė 28 milijonų eurų baudą. Europos Komisijos teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad buvo objektyvių priežasčių keliui išardyti, o lenkų valdoma „Orlen Lietuva“ dėl to patyrė sunkumų ir nuostolių. Lietuva baudą gali skųsti Europos Sąjungos teismui. Jei baudą Lietuva sumokės, vis tiek turės pašalinti pažeidimą, geriausia, pasak Vilniuje šią savaitę viešėjusios eurokomisarės, jei atstatytų išardytą ruožą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vos pardavusi lenkams naftos įmonę Mažeikiuose tuometė Lietuvos valdžia prikalbėjo daugybę gražių žodžių, tačiau meilė baigėsi labai greitai. „Orlen“ atstovai nekart ieškojo pagalbos vyriausybės koridoriuose, nesvarbu, kas ten šeimininkavo – kairieji ar dešinieji – tačiau taip niekada jos ir nesulaukė. Dabartinė vyriausybė tikina, kad bauda galėjo būti dar didesnė, jei ne šiltėjantys santykiai su Lenkija, o politikos apžvalgininkai mano, kad atsakyti už padarytą žalą šalies politikai ir ekonomikai vis dėlto kažkam reikia.

2006 m. gruodžio 15 d. Strateginė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“ perėjo į „PKN Orlen“ rankas. Už kontrolinį įmonės akcijų paketą lenkai sumokėjo rekordinę sumą – beveik 4 mlrd. litų, daugiau nei 1 mlrd. eurų. Įvykio dalyviai kėlė šampano taures, pasirašytą sutartį vadino šimtmečio sandoriu, Kalėdine dovana kaimyniniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

„Mes su šia dovana parodėm pasauliui, kad ne tik turim bendrus tikslus, bet ir mokam juos įgyvendinti“, – tuomet sakė prezidentas Valdas Adamkus.

„Esu įsitikinęs, kad šiandien užbaigiamas darbas tikrai pasitarnaus mūsų šalies ekonominių santykių stiprinimui“, – džiaugėsi Lenkijos premjeras (2006–2007 m.) Jaroslaw Kaczynski.

„Esame istorinio įvykio liudininkai. Jis naudingas Lietuvos žmonėms ne tik finansiniu ir net nacionalinio saugumo požiūriu“, – kalbėjo Lietuvos ministras pirmininkas (2006–2008 m.) Gediminas Kirkilas.

Tačiau labai greitai „PKN Orlen“ turėjo gailėtis, kai patyrė kietą „Lietuvos geležinkelių“ ranką, politikų buvo palikta likimo valiai. „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen“ pradėjo bendrauti tik per teismus. „Orlen“ tikino, kad dėl didėjančių geležinkelių pervežimo tarifų brangsta „Mažeikių naftos“ produkcija ir ji nebegali konkuruoti rinkoje.

„Orlen“ užtarimo ieškojo pas tuometį susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių, šis nukirto, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neturi nuolaidžiauti lenkų valdomai įmonei. „Lietuvos geležinkelių“ pervežimo tarifai liko beveik dvigubai didesni, nei prašė „Orlen“.

„Mes negalime nusileisti, mes turime ginti valstybės interesus, kodėl mūsų bendrovė turėtų dirbti nuostolingai?“ – sakė A. Butkevičius.

Susisiekimo ministro drąsinami „Lietuvos geležinkeliai“ po trijų dienų pradėjo vadinamąjį Rengės ruožo remontą. Tačiau tas remontas baigėsi visų 19 km bėgių, vedusių į Latviją, išmontavimu.  „Orlen“ turėjo atsisakyti „Latvijos geležinkelių“ paslaugų, nors šie turėjo licenciją gabenti Mažeikių naftos produkciją. Taigi, išardžius kelią į Rengę, Mažeikių įmonė buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis, gabenti savo produkciją gerokai toliau per Šiaulius ir Joniškį. „Orlen“ pasiskundė Lietuvos konkurencijos tarybai, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų praranda rinkas užsienyje.  

Lenkijos įmonė tiesos ieškojo ir arbitražo teisme. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė apie planus išardytą Rengės kelią atstatyti, tačiau tai nepadaryta iki šiol.

Šiemet paviešintas Radoslavo Sikorskio pokalbis su „Orlen“ vadovu Jaceku Kraawiecu rodo, kad būtent tuo sunkiu periodu Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmogus, „Rosneft“ akcininkas Igoris Sečinas iš tiesų įkalbinėjo lenkus perleisti Mažeikių naftos įmonę, tačiau lenkai pagundų atsisakė. Tai rodo, kad šiuos procesus galėjo valdyti kažkas iš trečiosios šalies.

Neradusi užtarimo Vilniuje, „Orlen“ kreipėsi į Briuselį.  Atlikusi tyrimą Europos Komisija 2015 m. įspėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo pažeisti konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje. Tuometis premjeras A. Butkevičius atsakomybės išsigynė.

„Šitos problemos tęsiasi tikriausiai jau nuo 2008 m. Galiu pasakyt, kad ne nuo mano gal ministravimo laikų, o 2008 m. pabaigoj, kai tik rudenį buvo „Lietuvos geležinkelių“ pateikta informacija, kad Rengės geležinkelis yra avarinėj situacijoj. Paskui buvo rinkimai ir prie kitų buvo įgyvendinti tie pasiūlymai“, – sakė A. Butkevičius.

„Tai čia gal ponas Butkevičius, su atmintim gal jam blogai. Mūsų vyriausybė pradėjo veikti gruodžio 8 ar 9 dieną ir mes jau radom tą Rengės ruožą išardytą“, – stebėjosi 2008–2012 m. ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

„Lietuvos geležinkeliai“ šią savaitę mums oficialiai atsakė, kad nelemtasis Rengės ruožas pradėtas ardyti 2008 m. rugsėjo 5 d., darbai baigti po mėnesio. Patiksliname, kad Seimo rinkimai prasidėjo 2008 m. spalio 12 m. Socialdemokrato G. Kirkilo vyriausybė dirbo iki gruodžio 8 d. Dabar A. Kubilius prisimena, kad susisiekimo ministras, liberalas Eligijus Masiulis Rengės ruožo atstatymą  buvo įtraukęs į prioritetinių projektų sąrašą, nusamdyti rangovai turėjo parengti projektą. Tačiau viskas taip ir liko planais. 

Pernai valstybės vairą iš socialdemokrato A. Butkevičiaus vyriausybės perėmę valstiečiai žalieji tikina radę sudėtingą padėtį. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su „Orlen“ pavyko susitaikyti, kitaip Lietuvai būtų grėsusi gerokai didesnė, nei dabar skirta bauda.

„Orlen“ jokių pretenzijų neturi ir nereikš mums jokių pretenzijų nei dėl sprendimo pačio, nei dėl galimos žalos atlyginimo. Tai yra ne 28 mln., sumos būtų gerokai įspūdingesnės, jeigu mes būtume sėdėję nieko nedarę“, – teigė S. Skvernelis

Buvęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas nesiima prognozuoti, kuo baigsis šis EK tyrimas, tačiau neatmeta, kad tai – dar ne paskutinis ieškinys Lietuvai. Latvija jau atsiuntė notą – reikalauja atstatyti kelią į Rengę

„Jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ neskųs EK sprendimo, kitais žodžiais kalbant, ji pripažins baudą, tai tuomet visos pusės, kurios nukentėjo, įskaitant ir Latviją, galės kreiptis į bendros kompetencijos teismą ir išsireikalauti žalos atlyginimą“, – kalbėjo dr. R. Stanikūnas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad bandymai proteguoti vieną iš ginčo pusių, siūlyti sprendimą, kuris pažeistų konkurenciją, atvedė į situaciją, kurioje dabar yra Lietuva.

„Aš manyčiau, kad tai nebuvo šiaip kokia kvailystė arba nesugebėjimas suvokti kas darosi. Tai, galima sakyti labai paprastai: vietoje nacionalinių valstybės interesų buvo į pirmą planą iškeliami konkrečios bendrovės interesai, kuriais ypatingai rūpinosi socialdemokratų partija“, – sakė dr. T. Janeliūnas.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad šios bylos galėjo nė nebūti, jei 19 km geležinkelio ruožas Bugeniai – Rengė būtų atstatytas bent prieš penkerius metus. Jo duomenimis, tą padaryti „Lietuvos geležinkeliai“ buvo ir yra finansiškai pajėgūs.

„Visa šita situacija išsivystė taip negerai, manau dėl to, kad buvusi „Lietuvos geležinkeliai“, vadovaujama pono Dailydkos, sugadino mūsų santykius su Europos Komisija. Aš net nesakau, kad šitie santykiai buvo blogi. Jie buvo labai blogi. Dabar mums reikės daug metų dirbti, kad juos atstatyti“, – teigia susisiekimo ministras.

Tačiau kaip įtikinti kaimynus lenkus, kad Lietuva patikima ir prognozuojama partnerė? Kaip įveikti kaltinimų ir nepasitikėjimo ruožą?

„Na, kažkas matyt, turi priimt atsakomybę už tą žalą. Ir ko gero, tai bus ne vienas ir ne du žmonės. Nes iš FNTT, ir galiausiai VSD kur žiūrėjo? Žala didžiulė ir ekonomikai, ir politikai, ir saugumui. Kai kuriuos dalykus reikia prisiimti juridiškai, bet ir politinė atsakomybė turi būti“, – sakė VDU Politologijos katedros vadovas doc. dr. Andžejus Pukšto.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close