captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Landsbergis: esame paklydę šunkelių pliuralizme (papildyta)

Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, kalbėdamas apie 25-erių Sąjūdžio metų balansą, esminiu dalyku laiko tai, kad atgavome savo žemę, vandenis ir orą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, kalbėdamas apie 25-erių Sąjūdžio metų balansą, esminiu dalyku laiko tai, kad atgavome savo žemę, vandenis ir orą.

„Demokratinė nepriklausoma valstybė atkurta, iš dalies apsaugota. Visuomenės atvirumas, minčių ir veikimo laisvė – jomis naudojamės, jeigu norime vertai gyventi. Šalis, atgavusi savo žemę, vandenis ir orą, – štai kur esminis dalykas“, – Seime vykusiame iškilmingame Sąjūdžio 25-mečio minėjime sakė prof. V. Landsbergis.

Politikas taip pat apgailestavo, kad esame paklydę savo egoizme ir mažaprasmio vartojimo troškimuose.

„Moralinis atgimimas: čia esame paklydę savų šunkelių pliuralizme, egoizme, mažaprasmio vartojimo troškimuose. Šiose ydose nesame vieniši, nes ir aplink mus, net demokratijų šeimoje, gausu panašių reiškinių, tačiau tai ne pagrindas guostis. Galvokime apie pareigą. Turime būti sau reiklūs ir dažniau prisiminti Sąjūdžio idealizmą“, – iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos sakė V. Landsbergis.

V. Gedvilas: pagrindinė Sąjūdžio pamoka – turime tarnauti žmogui

Sąjūdis suvienijo visus – tai buvo visuotinis prabudimas ir pakilimas, pirmadienį Seime vykusiame iškilmingame minėjime pabrėžė Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Jo teigimu, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metis – tai pati reikšmingiausia sukaktis, bylojanti apie Lietuvą ir jos laisvę.

Seimo vadovas prisiminė žmonių susitelkimą vardan vieno, bendro ir esminio tikslo, susitelkimą, kuris apėmė ir suvienijo visus.

„Tai buvo kilnus tikslas, kuris suteikė begalinę moralinę ir dvasinę stiprybę. Tokios, prieš kokią nublanksta bet kokie materialiniai dalykai. Žmonės nesidalino: mano ar tavo, mūsų ar jūsų. Buvo vieningi kaip niekad. Tai buvo visuotinis prabudimas ir pakilimas. Sąjūdis apėmė visą Lietuvą. Visų socialinių sluoksnių, visų amžiaus grupių, visų profesinių sričių atstovus. Nebuvo susiskirstymo. Vyravo vieningumas, kiekvienas stengėsi kaip begalėdamas padėti kitam. Todėl, kad taip reikėjo“, – sakė V. Gedvilas.

Jo nuomone, šiandien mums visiems vertėtų dar kartą prisiminti, suvokti ir įsisąmoninti Sąjūdžio reikšmę, dvasią, pasiekimus ir principus ir būtent jais, vadovautis visose gyvenimo srityse. „Ką, deja, neretai pamirštame“, – apgailestavo parlamento vadovas.

V. Gedvilo teigimu, iniciatyva ir ypač atsakomybė už savo žodžius, savo poelgius, už viską – turėtų būti kiekvieno iš mūsų pareiga ir siekiamybė. „Lygiai taip pat, kaip buvo prieš ketvirtį amžiaus. Pirmiausia mes turime tarnauti žmogui. Tokia pagrindinė Sąjūdžio pamoka ir žinia, kuri kaip niekad aktuali šiandien“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Jis dėkojo sąjūdiečiams už drąsą, ryžtą, kilnų siekį. „Tačiau valstybė šiandien Jus prisimena ne taip dažnai, kaip Jums norėtųsi. Tokia situacija turėtų keistis. Tam, kad taip nutiktų, raginčiau visų pirma Jus pačius: būkite aktyvesni. Nebijokite imtis veiksmų. Išsakykite savo mintis, tebūnie ir kritines, daug kam nepriimtinas. Priminkite apie save, priminkite garsiai ir tvirtai. Nes juk tik taip sulauksite atsakymų, kurių norite ir tikitės.

Turime atgaivinti tą Sąjūdžio dvasią. Bendromis pastangomis. Turime imtis veiksmų, kurie tą laikmetį ir tuos tikslus perduotų jauniems žmonėms. Tai – mūsų visų pareiga. O tie, kurie stovėjo prie ištakų, tai gali padaryti geriausiai!“ – sakė V. Gedvilas.

Arkivyskupas G. Grušas: mus alina neskaidrumo, kyšininkavimo šmėklos

Sąjūdis davė daug gerų vaisių, bet nesugebėjo išgydyti visai tautai padarytų žaizdų – komunistinės santvarkos pasekmės, deja, dar lieka mūsų gyvenime. Vis gausiau matome su europiniu prekės ženklu mus pasiekiančių teisės produktų, ardančių pamatą, iš kurio kilo Sąjūdis ir kuris yra mūsų tautos gyvybinė atrama, sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kalbėdamas Sąjūdžio 25-mečio sukakties minėjime Seime.

„Nors daug padaryta per pastaruosius 25 metus, visuomenę tebelaiko pavergę savižudybių, skyrybų, abortų, alkoholizmo epidemijos ir jų padariniai. Mus alina neskaidrumo, kyšininkavimo, nesąžiningumo šmėklos. Daugelis piliečių jau balsavo savo kojomis išvykdami ieškoti materialios laimės kitur. Tai palyginus su minėtomis problemomis ne pats blogiausias dalykas, jeigu juose glūdi ta pati sėkla – Dievo ir Tėvynės meilė, kuri skatins progai pasitaikius sugrįžti ir toliau kurti mūsų Lietuvą“, – teigė Vilniaus arkivyskupas.

Pasak jo, dabartiniams piliečiams, ypač jaunimui, tenka iššūkis sutvirtinti valstybės gyvenimo pamatus. „Mes turime dėti pastangas sodinti ištikimybės Dievui ir Tėvynei sėklas piliečių širdyse, idant skleistųsi meilė šiam kraštui ir jo žmonėms. Turime diegti solidarumo principą, idant būtų siekiama bendrojo gėrio visiems piliečiams. Turime kurti bendruomenes, kuriose gerbiamas kiekvienas žmogus, branginamas kiekvienas Lietuvos pilietis ir kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų“, – sakė G. Grušas.

Arkivyskupas perspėja, kad kurdami demokratišką atvirą visuomenę turime būti apdairūs ir nepasiduoti iš šalies peršamiems pseudomokymams, o mūsų šeimose ir mokyklose neugdoma, kartais net pašiepiama meilės Dievui ir Tėvynei paliks kraštą be pasiryžėlių gynėjų ištikus nelaimei.

„Tokius dalykus jau matėme kitomis formomis ir jiems atsispyrėme Sąjūdžio laikais. (...) Panašiai šiandien raginant priimti bendrus europinius dokumentus ar programas, operuojame svarbiomis tolerancijos ir žmogaus teisių sąvokomis, tačiau kai kurių siūlymų tikslas yra ne pagarba asmeniui, o subtilus siekimas primesti žmogaus prigimčiai svetimą ideologiją. Vis gausiau matome su europiniu prekės ženklu mus pasiekiančių teisės produktų, ardančių pamatą, iš kurio kilo Sąjūdis ir kuris yra mūsų tautos gyvybinė atrama.

Bandydami teisiniais Trojos arkliais įsiskverbti į mūsų įstatymų sistemą, jie pirmiausia įvairiais būdais mėgina susilpninti šeimos institutą – Lietuvos branduolį, kurį pati mūsų Konstitucija pristato kaip visuomenės ir tautos pagrindą. Tai daroma piršte peršant konvencijas ir deklaracijas, kurios ištrina skirtumą tarp vyro ir moters, tarp tėvo ir motinos“, – teigė arkivyskupas G. Grušas, priminęs, kad krikščionybė, apie kurią viešumoje pasirodo daug vertinimų, paimtų iš sovietinių ateizmo vadovėlių, šiuo metu yra labiausiai persekiojama religija pasaulyje.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...