captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politikų algas siūloma reguliuoti nauju įstatymu

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis įregistravo įstatymų paketą, kurį priėmus atsivertų kelias valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimui, tačiau tai vyktų nedidinant algų politikams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

G. Landsbergis siūlo atsieti politikų algų reguliavimą nuo valstybės tarnautojų, pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio reguliavimo ir tokiu būdu sutelkti dėmesį į diskusiją, kaip ir kiek reikia didinti valstybės tarnautojų algas.

Siūlomame įstatymų pakete numatoma politikų darbo apmokėjimą reguliuoti nauju Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymu. Šis įstatymas apibrėžtų iškart ir politikų algų apskaičiavimo, ir mokėjimo tvarką, numatytų pareiginės algos koeficientus ir tuo pačiu įstatymu nustatytų politikų pareiginės algos bazinį dydį, kuris būtų atskirtas nuo pareigūnų ir tarnautojų algų bazinio dydžio. Pastarasis dydis galėtų būti keičiamas tik esant motyvuotam vyriausybės siūlymui ir tik tuo atveju, kai šalies ūkis augtų, šis augimas būtų prognozuojamas ir ateinančiais metais. 

Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projektas būtų taikomas Seimo pirmininkui, Seimo pareigūnams, Seimo nariams, ministrui pirmininkui, ministrams, merams ir merų pavaduotojams, savivaldybių tarybų nariams.

Siūloma numatyti, kad valstybės politikų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Valstybės politikų pareiginės algos bazinis dydis yra, pagal projektą, 130,5 euro.

Įstatyme siūloma numatyti, kad valstybės politikų pareiginės algos bazinis dydis gali būti didinamas tik tuo atveju, kai dvejus metus iš eilės šalies bendrasis vidaus produktas auga ne mažiau kaip 2 procentus per metus ir kitais artimiausiais metais Finansų ministerija prognozuoja ne mažesnį kaip 2 procentų bendrojo vidaus produkto augimą.

Siūloma įteisinti, kad nustatant valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį turi būti atsižvelgiama į vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuose augimą, o nustačius valstybės politikų pareiginės algos bazinį dydį vidutinė valstybės politikų alga negali didėti daugiau nei vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje. 

Projekte numatyta, kad tais atvejais, kai pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, valstybės politikų pareiginės algos dydis gali būti nedelsiant mažinamas. 

Pagal projektą, priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Lydinčiame Prezidento įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti, kad Respublikos Prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus valstybės politikų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams.

„Laikausi principinės nuostatos, kad tarnautojų algos turi kilti, o politikai gali ir palaukti. Valstybės tarnautojų ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra įšalę jau beveik 10 metų ir tai prisideda prie mažiausias algas gaunančių tarnautojų socialinės atskirties didėjimo, nes infliacija auga. Todėl būtina valstybės tarnautojų darbo užmokesčio bazinį dydį pakelti iki tokio lygio, koks buvo prieš krizę. Deja, visą diskusiją dėl valstybės tarnautojų algų didinimo gadina tai, kad tarnautojų darbo užmokestis susietas su politikų algomis. Pagal dabartinius įstatymus keliant algas tarnautojams neišvengiamai būtų pakeltos ir politikų algos. Natūralu, kad visuomenė, matydama konfliktišką ir nerezultatyvią mūsų šalies politiką, nenori didinti atlyginimų politikams, o tai ir žlugdo normalią diskusiją apie būtiną darbo užmokesčio pakėlimą valstybės tarnautojams. Politikai gali palaukti geresnių laikų, todėl siūlau jų algas reguliuoti atskiru įstatymu ir atskirti tai nuo tarnautojų atlyginimų“, – idėją pristato G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos seniūnas pabrėžia, kad šis pasiūlymas yra tik pirmasis žingsnis siekiant realių pokyčių viešajame sektoriuje. „Valstybės tarnyba, o kartu ir valstybės tarnautojų algų apmokėjimo sistema turi būti reformuojama. Tik tada situacija keisis iš esmės. Ar vyriausybė artimiausiu metu atneš kokią nors valstybės tarnybos reformą? Atsakymo neturiu. Jeigu atneštų bent kažką, mes esame pasirengę diskutuoti ir ieškoti sutarimo dėl tokios reformos, tačiau iniciatyva turi atkeliauti iš valdžios. Tikiuosi, jie turės politinės valios tesėti prieš rinkimus žmonėms duotus pažadus“, – sako G. Landsbergis. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...