captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Adomėnas siūlo keisti Lietuvos himną

Pakeisti vieną Lietuvos himno eilutę, valstybės tarnautojų pareigas perduoti dirbtiniam intelektui ir lėtinti emigraciją teikiant investicijas, pavyzdžiui, traktoriams – tai tik kelios idėjos Lietuvai, kurias siūlo Seimo narys Mantas Adomėnas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Siūlo pakeisti vieną himno eilutę

„Pakeiskime kuriam laikui, kol išlipsime iš krizės, vieną himno eilutę – „Iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Ir tai nėra tik beletristika. Iš tikrųjų, yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“, – ragino M. Adomėnas.

Anot jo, ir Lukiškių aikštėje mums galbūt reikėtų ne Vyčio paminklo, o laikrodžio, kuris skaičiuoja, kiek lietuvių tautai dar liko gyventi.

„Tuomet mes gal susirūpinsime, kad reikia mobilizuotis ir pradėti keisti. Mums, iš tiesų, reikia labai rimtai susirūpinti, nes ateinantys iššūkiai yra labai nauji, mes esame nepasirengę juos priimti ir šioje vietoje turime didinti savo atsparumą išoriniams smūgiams“, – siūlė politikas.

Prioritetus iškeliame, bet tuo nesivadovaujame

Antra jo idėja – įvesti teisinius instrumentus, kurie padėtų išlaikyti politinę valią, kalbant apie valstybės prioritetus. Tą pašnekovas vadina ir instrumentu idėjų įgyvendinimui.

„Taip, šiuo metu gal Seimas balsuotų už idėją biudžete paskirti daugiau pinigų mokytojų algoms, bet ateis kiti metai, jau tai bus šiek tiek atbukusi tema. Iškils kokia nors kita atskirties forma, kuri bus labai labai jautri ir gali visas Seimas kaip banda mestis į kitą pusę. Tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Jei norime kažką pakeisti, reikia labai ilgai, nuosekliai dirbti – ypač su švietimu“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Todėl jis siūlo įteisinti formas, skirtas nacionaliniam plėtros prioritetui ir nacionalinei investicijų programai. M. Adomėno idėja – jei Seimo dauguma pritaria prioritetui, reikia kone konstitucinės daugumos siūlymui atšaukti.

„Sakyčiau, 10 metų, kad mes galėtume matyti, kad yra ilgalaikiai nacionaliniai interesai“, – kokia galėtų būti minimali prioriteto įgyvendinimo riba, svarstė politikas.

Siūlo kurti specialų centrą

Trečia jo idėja – susijusi su švietimu. Pasak M. Adomėno, tai tema, nuo kurios neatsiplėšime, švietimas kartu esą didina ir tautos antitrapumą, gebėjimą pasitikti iššūkius ir nuo jų stiprėti.

„Švietimas pats savaime kiekviename žmoguje kuria opcionalumą – gebėjimą pasirinkti. Jei mane išmetė iš šio darbo, aš nesu priklausomas nuo vienintelio darbdavio, galiu eiti kitur, transformuotis, turiu savyje jėgų įveikti tuos iššūkius“, – sakė politikas.

Kalbėdamas apie tai, M. Adomėnas prisiminė ir anksčiau paties išsakytas idėjas apie Vasario 16-osios profesūras ir stipendijas gabiausiems studentams studijuoti užsienyje, pedagogų rengimą geriausiuose centruose.

Tiesa, atkreipti dėmesį jis siūlė ir į Anglijos pavyzdį – čia veikia centras, kuris gana greitai testuoja didžiulius duomenų kiekius ir įvairias švietimo idėjas. Pavyzdžiui, ar filosofijos pamokos padeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų 10-mečiams.

„Jie tą ištestuoja per metus – kelis tūkstančius moksleivių, dešimtyje skirtingų mokyklų iš visų regionų. Ir tuomet matyti, kad „Taip, labai padeda“, o socialinės atskirties vaikams tai prideda metus pažangos matematikoje ir anglų – jų gimtosios – kalbos žiniose“, – pasakojo M. Adomėnas.

Tokį centrą jis siūlo įkurti ir Lietuvoje. Tiesa, ne eksperimentiniais, o terapiniais tikslais.

„Pasiimti 20 proc. prasčiausius rodiklius turinčių, atsiliekančių mokyklų – reikia, aišku, išmokti jas labai jautriai, operatyviai pamatuoti, kad nebūtų klaidų, – ir su jomis dirbti. Jei veikia, tai leidžiam ir bandom toliau. Blogiau jau nebebus“, – užtikrino politikas.

Mantas Adomėnas, BNS nuotr.

Apskaičiavo, kiek lėšų reikia išeiti iš stagnacijos

Anot jo, geriausia, ką galime pasiimti iš, pavyzdžiui, Suomijos – iniciatyvumas. Prieš 40 metų šios valstybės atstovai apsisprendė, kad investuos į švietimą ir tą darė nuosekliai.

„Pirmiausiai viskas priklauso nuo mokytojų. Jei mokytojai yra geri, tai jie gerai išmoko ir pagal suomiškus metodus, ir pagal klasikinėje gimnazijoje su tradiciniais mokymosi metodais. Tam reikia investuoti – tai ne idėja, o rūsti tiesa“, – aiškino politikas.

Jis tikino skaičiavęs, kad jei nepasiryšime per 10 metų į Lietuvos švietimą ir mokslą investuoti 35 milijardų eurų, pasiliksime stagnacijoje. Šiuo metu į aptartas sritis investuojama apie 2,5 milijardo eurų per metus.

„Mūsų siūlymas buvo, kad mokytojų algos prasidėtų nuo 0,75 proc. nuo BVP žmogui. Tai būtų apie 1 tūkst. eurų „į rankas“, – kaip turėtų keistis mokytojų algos, kalbėjo politikas.

M. Adomėnas taip pat siūlė Lietuvos švietimo atsilikimą panaudoti kaip galimybę išsiveržti į priekį – užpildyti išformuojamo Lietuvos edukologijos universiteto vietą, atsivežti geriausius užsienio šalių ekspertus, kurie patartų, kur link mokytojų rengimo srityje eiti.

Siūlo valstybės tarnyboje plėtoti dirbtinio intelekto idėją

„Ketvirta idėja reikalauja tam tikro paaiškinimo. Mus dabar žada užgriūti ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri reiškia robotizaciją, platesnį dirbtinio intelekto naudojimą, kas keis darbo rinką ir atims daugybę darbų“ – kalbėjo jis.

Todėl M. Adomėno pasiūlymas – aplenkti laiką ir panaudoti dirbtinį intelektą valstybės valdymui, perkeliant žmonių kompetencijas tik ten, kur jų neišvengiamai reikia.

„Pagalvokime ir pradėkime kryptingai dirbti, kad dirbtinis intelektas perimtų kaip galima daugiau valstybės funkcijų. Tai nėra akivaizdu, tai yra tik tyrimų sritis, bet aš manau, kad turėtume pradėti investuoti.

Dėl Lietuvos demografinės padėties pradėsime turėti labai aštrią problemą – bus vis daugiau žmonių, kurie turės gauti pensiją, bus išlaikomi vis mažesnio dirbančiųjų kiekio. Turėti didžiulę valstybės tarnybą? Pasiūlymai iš kanceliarijos šiek tiek sumažinti manęs neįtikina, kad tai bus drastiška reforma. Pradėkime investuoti ten, kur bus galima žmones paleisti į darbo rinką, kad jie kurtų BVP, ir sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų, nepakenkiant kokybei“, – dėstė jis.

Pasak M. Adomėno, nėra tiksliai aišku, kaip tokiu atveju keistųsi viešasis sektorius, tačiau galime pradėti eksperimentuoti.

Ragina keisti numatytus aspektus

Politiko teigimu, įkvėpimo galėtume pasisemti ir iš Nobelio ekonomikos premijos laimėtojo Richardo H. Thalerio, kuris yra elgesio ekonomikos guru.

„Šalia tradicinių politikos įrankių – nupirkti, uždrausti, duoti finansinę paskatą ar sankciją pritaikyti – atsirado trečiasis instrumentas. Tai yra, kreipti pačią pasirinkimų architektūrą“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Jis pripažino – tema sudėtinga, tačiau pabandė įvardyti ir kelis ją atspindėti galinčius pavyzdžius.

M. Adomėno teigimu, jei Mokesčių inspekcija laiške asmeniui nurodo, kad 9 iš 10 to paties miesto gyventojų laiku sumoka mokesčius, kas yra tiesa, tai paskatina likusius 10 proc. pasielgti taip pat.

Maža to, padėtį šalyje esą galima gerinti ir pakeitus numatymus. Tarkime, ne leisti pasirinkti pensiją kaupti privačiai, tačiau leisti pasirinkti jos nekaupti – įsidarbinęs asmuo automatiškai įrašomas į privačią pensijų kaupimo sistemą.

„Tai, faktiškai, marketinginis žaidimas su pasirinkimais“, – pripažino politikas.

Turi idėją, kaip lėtinti emigraciją

Anot M. Adomėno, tokį modelį panaudoti galima kalbant ir apie emigracijos klausimą. Pavyzdžiui, jei abiturientas kitą dieną po išleistuvių gautų el. laišką, nurodantį, kur su jo pažymiais galima studijuoti, kokie darbdaviai jo laukia įsidarbinant, galbūt tai padarytų įtaką jo tolesniems apsisprendimams.

„Tų žmonių juk reikia, mes galime parinkti darbo vietas, duoti aiškų signalą, kad jie yra reikalingi“, – tikino politikas.

Anot jo, dažniausiai emigruojantys turi tam tikrus lūkesčius, tad būtų galima padėti juos išpildyti dar jiems esant Lietuvoje. Tarkime, galėtų esą būti teikiamos investicijos tiems, kurie nori įsigyti būstą ar net, pavyzdžiui, ir traktorių, jei pagrindžia to būtinumą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close