captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokytojų algos: vidutinis pedagogo atlyginimas – 520 eurų „į rankas“

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surinktais duomenimis, net 10 tūkst. mokytojų per mėnesį po mokesčių uždirba tik apie 420 eurų. Ministrė teigia, kad nuo kitų metų planuojamas etatinis mokytojų apmokėjimas pareikalaus papildomų lėšų ir jos bus rastos.
Jurgita Petrauskienė, BNS nuotr.
Jurgita Petrauskienė, BNS nuotr.

Ministrė pabrėžė, kad mokytojo atlyginimo sistema yra komplikuota, jis priklauso nuo trijų dalykų: darbo krūvio, stažo ir nuo kvalifikacinės kategorijos, kurių yra keturios. Pavyzdžiui, ŠMM skaičiavimais, 36 valandas per savaitę dirbantis, 15 metų stažą turintis mokytojas be kvalifikacinės kategorijos uždirba 825 eurus neatskaičius mokesčių. 18 valandų per savaitę tokį pat stažą turintis mokytojas be kvalifikacinės kategorijos uždirbs 412 eurų neatskaičius mokesčių.

Anot J. Petrauskienės, Lietuvos mokytojai uždirba mažiausiai Baltijos šalyse. Beveik pusė švietimo sistemai skiriamų lėšų keliauja mokyklų tinklui išlaikyti. Per metus iš biudžeto švietimui skiriama apie 1 mlrd. eurų, iš jų 463 mln. eurų sudaro savivaldybių mokyklų ir darželių išlaikymui skirtos lėšos. Valstybė skiria specialiąją dotaciją švietimui – mokinio krepšelį, kurio bendra suma siekia 577 mln. eurų. Iš jų didžioji dalis – 542 mln. eurų tenka atlyginimams.

Tačiau, anot ministrės, šis skaičius įspūdingai atrodo tik biudžeto suvestinėse. Trečdalis mokytojų, tai yra apie 10 tūkst. pedagogų, per mėnesį uždirba iki 420 eurų, o vidutinis atlyginimas siekia 520 eurų „į rankas“. Ministrės teigimu, tai lemia mažas darbo krūvis, o beveik kas trečias mokytojas per savaitę dirba 18 valandų, yra savivaldybių, kuriose mokytojai dirba tik po 16 valandų. Pilnu – 36 valandų, darbo krūviu Lietuvoje dirba vos 5 proc. mokytojų, tuo metu 18 valandų per savaitę dirba apie trečdalis pedagogų.

„Kadangi krūvis netolygus, taip ir yra, kad turime trečdalį mokytojų, kurie uždirba mažiau nei 500 eurų“, – pabrėžė ministrė. ŠMM duomenimis, didžiausius atlyginimus gauna Jonavos ir Akmenės mokytojai, mažiausius – Pakruojo ir Lazdijų pedagogai. Daugiausiai Lietuvoje uždirba pradinių klasių, lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos mokytojai.

Prie etatinio apmokėjimo gali būti pereinama palaipsniui

Ministrė sakė, kad artimiausiu metu bus pristatytas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis ir naujas mokyklų finansavimo modelis. Ministrė patvirtino anksčiau premjero Sauliaus Skvernelio išsakytą mintį, kad etatinis apmokėjimas bus įvestas ne iškart, o etapais. J. Petrauskienė sakė, kad papildomų lėšų etatinis apmokėjimas pareikalaus ir jų bus rasta, tačiau kiek – dar neaišku.

„Priklausomai nuo finansinių valstybės pajėgumų jį galima įvesti per vienerius, dvejus ar trejus metus. Dėl to ir turime susitarti, ir turime aptarti su profesinėmis sąjungomis kokios yra galimybės, kaip mes pasirengę įvesti etatinį apmokėjimą“, – teigė ji.

ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas sakė, kad po etatinio apmokėjimo įvedimo mokytojai galės nebijoti, kad sumažėjus darbo valandų, nukentės alga. „Pavyzdžiui, jei viena valanda mažės mokytojo pamokų skaičius, tai nereikš, kad jis mažiau uždirbs tais metais. Dabar tai reiškia tai – sumažėjo 2 valandomis, tai 50 eurų mažiau ir gaus, taškas“, – teigė jis.

J. Petrauskienė sakė, kad prieš kiekvienus metus mokytojams dalijant krūvius, mokyklose tvyro labai didelė įtampa.

A. Litvin/unsplash.com nuotr.

S. Skvernelis nemato reikalo kišti pinigus į nereformuotą sistemą

Rugsėjo pabaigoje premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nereformavus švietimo sistemos kišti į ją pinigus nėra prasmės, nes Lietuva šiai sistemai skiria daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, tačiau mokytojai vis tiek tiesia ranką.

„Vadinasi, sistemoje kažkas yra negerai, tai tą „negerai“ pirma reikia ištaisyti ir mes tą padarydami ir finansuosime efektyvų modelį, kad tikrai jis būtų toks, kad mūsų mokytojai turėtų ir geras sąlygas, ir gerą atlyginimą, ir, tikiuosi, mokymosi rezultatus“, – Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalauja pakeisti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, antraip gali imtis streiko.

Profsąjungos reikalauja nuo sausio panaikinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“, skiriant valstybės biudžete tikslinę dotaciją, įvesti etatinį darbo apmokėjimą ir sumažinti mokinių skaičių klasėse, pradėti kelti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius 15min yra pasakojęs, kad pedagogai apkraunami jiems nepriklausančiais darbais, už kuriuos šiems nėra atlyginama, tačiau dėl to skundžiasi vienetai.

Anot jo, ŠMM ne vienus metus prašoma konkrečiai apibrėžti, ką turi daryti mokytojas, tačiau ankstesni ministrai šio darbo kratėsi. Esą todėl dabar kiekvienos mokyklos vadovas sprendimus priima pagal savo supratimą ir ugdymo įstaigoje susiklosčiusias tradicijas, nes vietos improvizacijai paliekama tikrai daug.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...