captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūloma keisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo tvarką

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis įregistravo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) įstatymo Nr. I-108 2 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūlo depolitizuoti komisijos veiklą ir jai taikyti naujus formavimo principus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Pastarųjų savaičių įvykiai Seimo Švietimo ir mokslo komitete, deja, rodo, kad lietuvių kalbos komisijos formavimo procesas stringa, nes siekiama šią komisiją politizuoti. Apgailestaudamas turiu konstatuoti, kad didžiausia valdančioji partija atsisako iki šiol vyravusios tradicijos kalbos komisiją sudaryti tik iš nepriklausomų mokslininkų ar lituanistų. Vietoje to, matome norą rinktis žmones, kurie būtų parankiausi būtent Švietimo ir mokslo komiteto vadovui ir didžiausios valdančiosios partijos radikaliajam flangui“, – teigia G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos seniūno vertinimu, svarbiausias klausimas, kuris lemia VLKK politizacijos siekį – tai „w“, „q“ ir „x“ raidžių rašymas asmenvardžiuose. VLKK ne kartą yra išsakiusi moksliškai pagrįstą teigiamą nuomonę, kuria remiantis siekiama įteisinti šių raidžių naudojimą asmenvardžiuose, tačiau tai nepriimtina komiteto pirmininkui ir vienam iš valdančiosios daugumos lyderių. Todėl, dėl siaurų asmeninių įsitikinimų, kyla grėsmė sukompromituoti VLKK darbą ir netekti visuomenės pasitikėjimo, kad lietuvių kalbos politikos įgyvendinimas yra grįstas mokslu, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

„Deja, vieną kartą pabandžius kalbos komisiją formuoti pagal politinius principus neišvengiamai kils pagunda tai daryti ir kitą kartą. Todėl matau tik vieną kelią – atsisakyti politikų tiesioginio dalyvavimo formuojant kalbos komisiją“, – motyvus keisti įstatymą dėsto G. Landsbergis.

Įstatymo pataisa pradedama diskusija dėl tolimesnės VLKK veiklos ir formavimo principų. Siūloma nustatyti, kad Kalbos komisija būtų sudaroma iš asmenų, kuriuos siūlytų valstybiniai universitetai ir mokslo institutai, atliekantys lietuvių kalbos mokslinius tyrimus. Kiekvienas universitetas ir institutas į Kalbos komisiją galėtų siūlyti iki 3 narių. Visi siūlomi asmenys privalėtų turėti filologijos akademinį laipsnį, o ne mažiau kaip 1 iš universiteto arba instituto siūlomų kandidatų privalėtų turėti filologijos mokslo laipsnį. Kiekvienas universitetas arba institutas bent vieną kandidatą, kurį siūlo Seimui, turėtų pasirinkti iš asmenų, kuriuos jiems rekomenduotų su lietuvių kalbos puoselėjimu susijusios nevyriausybinės organizacijos. Jeigu pasiūlyti nariai atitiktų nustatytus kriterijus, t.y. turėtų tinkamą išsilavinimą, mokslo laipsnį ir nevyriausybinių organizacijų palaikymą, Seimas negalėtų jų kandidatūros atmesti. 

Taip pat siūloma nauju teisiniu reguliavimu nustatyti, kad kalbos komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją rinktų pati kalbos komisija, o Seimų beliktų užduotis pirmininką ir pavaduotoją skirti į pareigas. Tokiu būdu VLKK formavimo ir vadovybės skyrimo procesas būtų maksimaliai depolitizuotas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...