captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Landsbergienė pedagogų studijas siūlo keisti iš esmės: įstoti ten galėtų tik išrinktieji

Stiprinti mokytojų rengimą ir kelti mokytojo profesijos prestižą, pedagogikos studijas padaryti sunkiomis, į jas priimti tik su aukštu stojamuoju balu. Tokia yra edukologės Austėjos Landsbergienės idėja Lietuvai švietimo srityje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ketvirtadienį A. Landsbergienė kartu su švietimo ir mokslo viceministru Gražvydu Kazakevičiumi DELFI konferencijoje aptarė iniciatyvos Idėja Lietuvai švietimo srityje pasiūlytas idėjas bei išdėstė savas vizijas.

„Pradėčiau nuo mokytojų ruošimo. Aš manau, tada kiltų ir mokytojo darbo prestižas, ir paties mokytojo didžiavimasis darbu, ir mūsų visų prioritetizavimas mokytojo kaip to, kuris dirba su Lietuvos ateitimi“, – savo idėją Lietuvai atskleidė edukologė,

Pasak A. Landsbergienės, viena didžiausių bėdų Lietuvoje, kurią įvardija daug ekspertų – mokytojų ruošimas ir pasiruošimas dirbti pedagoginį darbą. „Dėl to aš visada bandau kreipti į tai, ar mūsų mokytojas yra paruoštas ir pasiruošęs dirbti šį svarbų valstybei darbą, ar jis sulaukia pakankamai palaikymo ir paramos iš aplinkos, kurioje dirba, kad galėtų dirbti sėkmingai“, – sakė pašnekovė.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė irgi yra pateikusi idėją Lietuvai: rengti stiprius mokytojus, pasiekti, kad patys geriausi rinktųsi mokytojo profesiją. Tarp kitų piliečių siūlytų idėjų – siūlymas, kad vidutinis mokytojo atlyginimas siektų 1000 eurų.

„Manau, kad atlyginimai yra vienas iš būdų“, – kaip pakelti mokytojo profesijos prestižą, svarstė viceministras G. Kazakevičius.

Jo teigimu, viena bėdų – problemiškas jauno mokytojo startas, kada jis uždirba mažai ir nesulaukia tinkamo palaikymo. „Atlyginimas yra vienas elementas, kuris galbūt irgi skatintų. Kita vertus, pritariu minčiai, kas įvyksta su jaunu žmogum atėjus į mokyklą, kokia mūsų valstybės, savivaldybės, mokyklos kultūros ir vadybos dalis, kai jis įvesdinamas, kaip mokomas ir kaip jam padedama susitvarkyti su kylančiomis problemomis“, – kalbėjo G. Kazakevičius.

Aplinkiniai idėją palaikė pokštu

Tarp dažnai skambėjusių švietimo idėjų – siūlymas Lietuvai perimti Suomijos švietimo modelį.

A. Landsbergienė sutiko, kad Suomija – nuostabus pavyzdys, šalis, įgyvendinusi daug gerųjų praktikų. Beveik visos jų – pasiūlytos JAV universitetų, tačiau Suomijoje įgyvendintos praktiškai.

„Taigi turime kalbėti ne kaip pasiimsime Suomiją, o sukursime Lietuvą Lietuvoje, ir tokią Lietuvą, kokios norėtume. Be jokios abejonės, Suomija yra puikus pavyzdys, kaip galima pasiimti ir pasinaudoti gerosiomis praktikomis. (…)

Reikia drąsių sprendimų. Reikia drąsių sprendimų, kai kalbame apie socialinę atskirtį, mokyklų segmentaciją, kai kalbame apie tai, ko iš tiesų siekiame. Tol, kol mūsų tikslas bus neaiškus, tol bus labai sunku jį pasiekti. Nes kai nežinai, kur eini, nelabai svarbu, kokiu keliu eiti“, – pirmiausia įsivardinti, ko siekiame, siūlo A. Landsbergienė.

Ji pasakojo ne kartą mokytojo profesiją lyginusi su mediko: tai yra tarnystės profesija, kada tarnauji žmogui, visuomenei. Į mediciną stojantis jaunas žmogus retai sako, kad mediku dirbs tik iš bėdos, tik tada, jei niekur kitur. „Tuo metu kai kalbame apie pedagogikos studijas, ne kartą taip yra tekę girdėti, tam tikra prasme, pedagogikos einama studijuoti netgi dėl diplomo“, – konstatuoja edukologė.

Palyginimui Suomijoje pedagogikos studijos vienos sudėtingiausių ir ilgai trunkančios, jų metu rašomas mokslinis darbas, yra daug praktikos. Suomijoje studijos sunkios, įstoti ir studijuoti pedagogiką ten garbė.

„Mano idėja prieš keletą metų buvo ta, kad stojančiųjų į pedagogiką vidurkis būtų bent aštuoni. Aš prisimenu, manęs klausė, ar juokauju, niekas neateis. Sakiau, gal pirmais metais ir neateis, bet jei turėsime valią ir tvirtą stuburą, sakysime, kad tą tęsiame...“, – savo vizija tiki A. Landsbergienė.

Jos aiškinimu, atlyginimas yra tik viena sudedamųjų dalių, mat atlyginimai medicinos sektoriuje taip pat nėra dideli.

A. Landsbergienės teigimu, stojant į pedagogiką, turėtų būti ir aukštas stojamasis balas, ir sudėtingos studijos, ir išskirtinis studijų statusas – tarkime, finansuojama ne per krepšelį, o remiant kad ir penkis chemijos pedagogiką pasirinkusius studentus. Tada studijos pradės atrodyti visai kitaip, pradės sklisti gandas, kad pedagogika yra ne juokas, sunku čia pakliūti, laukia stažuotės ne tik Lietuvoje. Taip, mano ji, natūraliai pamažu pradės augti profesijos prestižas.

Ragina nepamiršti tų, kuriems sunku

A. Landsbergienės manymu, Lietuvoje švietimas turėtų žengti koja kojon su socialine sistema. Viena Suomijos sėkmės paslapčių – švietimas ir socialiniai reikalai yra neatskiri, o glaudžiai persipynę.

„Turime padėti tiems, kuriems sunku. Galbūt yra vieniša mama ar vienišas tėtis, turi negalią, dėl tam tikrų situacijų situacijų išgyvena labai sunkų etapą – ar finansiškai, ar emociškai. To paramos tinklo Lietuvoje aš nepaprastai pasigendu“, – sakė edukologė.

G. Kazakevičiaus nuomone, svarbu įgalinimas veikti. „Kiekvienas vaikas yra savaip gabus, reikia atrasti jo patį stipriausią tašką ir per tai jį atskleisti. Vienas galbūt bus Nobelio premijos laureatas, bet kitas bus geras žmogus, geras darbininkas, jis bus įgalintas veikti savo srityje“, – dėstė švietimo ir mokslo viceministras.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...