captcha

Jūsų klausimas priimtas

Netekome edukologijos profesorės V. Aramavičiūtės

Spalio 2 d. netekome įžymios Lietuvos edukologijos mokslų atstovės, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU, buvusio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto) Užsienio kalbų fakulteto 1960 m. absolventės, profesorės, habilituotos socialinių mokslų (edukologija) daktarės Vandos Aramavičiūtės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Velionė gimė 1936 m. rugpjūčio mėn. 29 d. Utenos rajono Ražampolio kaime, mažažemio valstiečio šeimoje. Mokslus pradėjusi Puodžių pradinėje mokykloje, vėliau mokėsi Kuktiškių septynmetėje, o nuo 1956 m. – Utenos 2-oje vidurinėje mokykloje. Dar besimokydama mokykloje, jaunoji V. Aramavičiūtė pradėjo domėtis mokytojo profesija ir nutarė stoti į Vilniaus valstybinio pedagoginio institutą prancūzų kalbos specialybę, kur 1960 m. įgijo prancūzų kalbos mokytojos kvalifikaciją. Gavusi Valstybinės komisijos paskyrimą, ji septynerius metus dirbo prancūzų kalbos mokytoja Prienų rajono Stakliškių vidurinėje mokykloje. Buvo labai gerbiama moksleivių, jų tėvų, kolegų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

1967 m. V. Aramavičiūtė pakviesta į Mokyklų mokslinio tyrimo instituto pedagogikos ir psichologijos sektorių. Čia dirbdama, ji įstojo į aspirantūrą, kur vadovaujant prof. Bronislovui Bitinui gilinasi ir tiria paauglių, neturinčių tinkamos moralinės aplinkos šeimoje visuomeninio kryptingumo ugdymo problemas. Nuo 1971 m. V. Aramavičiūtė pradėjo vadovauti instituto auklėjimo problemų sektoriui, subūrė tyrėjų kolektyvą, skelbė ugdymo tematika mokslo publikacijas, skaitė pranešimus respublikinėse konferencijose, dirbo VVPI pedagogikos katedroje dėstytoja-valandininke. Vilniaus universitete 1974 m. jaunoji mokslininkė apginė pedagogikos mokslų kandidatinę disertaciją „Individualus priėjimas auklėjant nedarnių šeimų vaikus“. Vilniaus universitete 1984 m. jai suteiktas docentės, o 1993 m. profesorės mokslinis pedagoginis vardas. 1988 m. tyrėja apgynė pedagogikos mokslų daktaro disertaciją. 1993 m. V. Aramavičiūtė išrinkta į Lietuvos katalikų mokslų akademiją, nuo 2006 m. LKM akademike.

LEU nuotr.

Dirbdamas Vilniaus universitete, V. Aramavičiūtė dėstė bendrąją pedagogiką, ugdymo teoriją ir metodiką, vadovavo studentų kursiniams ir diplomo darbams. 1995–2000 metais ji dirbo ir LEU pradinio ugdymo katedroje, buvo skiriama įvairių doktorantūros komitetų nare, doktorantūros darbo vadove, parengtų disertacijų oponente ir recenzente. Labai dažnai skaitė paskaitas pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursuose Mokytojų tobulinimosi institute. Paskelbė per 200 mokslinių, metodinių bei publicistinių straipsnių, išleido tris monografijas. Daug laiko ir pastangų V. Aramavičiūtė skyrė įvairiai mokslinei-metodinei bei visuomeninei veiklai, skaitė pranešimus rajono mokytojų konferencijose, kaip edukologijos mokslo atstovė, skleidė humanistines, dar J. Pestalocio suformuluotas dvasingumo problemas, siekė praktiškai jas įtvirtinti. Taip pat labai reikšmingas buvo V. Aramavičiūtės indėlis longitudiniu būdu tiriant vaikų ir jaunimo vertybes, dvasingumo raišką, kūrybiškumo skaidą.

Reikšdami gilią užuojautą velionės artimiesiems ir kolegoms dėl netekties, tikime, kad V. Aramavičiūtės šviesus prisiminimas išliks artimųjų, bendražygių ir visų ją pažinojusių atmintyje. Taip pat jos nuveiktų darbų mastas bus kelrodis jaunimui siekiant mokslo aukštumų, o mums, jos kolegoms, tęsti velionės pradėtus darbus ir perduoti jos idėjas ateities kartoms. 

Atsisveikinimas su V. Aramavičiūte vyks Šv. Jonų bažnyčioje trečiadienį, spalio 4 d., nuo 15 val., Šv. Mišios už velionę – 18 val. Ketvirtadienį, spalio 5 d., lankymas nuo 9 iki 12 val., laidotuvės Rokantiškių kapinėse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...