captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip diplomatą A. Kumžą išgydė korėjietis ir kaip jis pateko į šuns klonavimo operaciją

Šių metų vasarą Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas ir diplomatas, bendrovės „Arvi“ tarptautinių ryšių direktorius Algirdas Kumža Pietų Korėjoje su savo mokytoju Jin Mok tobulino kuksando meditacijos ir kvėpavimo sistemos įgūdžius, siekdamas ir pats tapti aukščiausio lygio mokytoju. Šis unikalus tūkstantmetis korėjiečių mokymas padėjo A. Kumžai išsigydyti sunkią ligą, o taip pat suvedė su įdomiais žmonėmis. Vienas iš jų – visame pasaulyje žinomas klonuotojas.
A. Kumžos asmeninio archyvo nuotr.
A. Kumžos asmeninio archyvo nuotr.

Kuksando – kvėpavimo pratimų, meditacijos, gimnastikos ir kovos menų sistemos – paskirtis yra išugdyti tvirtą, ištvermingą, stiprios fizinės ir dvasinės sveikatos žmogų.  

Išversti pavadinimą „kouk sun do“ iš korėjiečių kalbos į lietuvių vienu žodžiu neįmanoma. Tai yra būdas (do) pamatyti visatą kaip visumą, vieną tautą (kouk), rodant žmogui, kaip bendrauti su dangumi (sun).     

Kuksando atsirado Korėjoje prieš 7–9 tūkst. metų. Vadovaudamiesi tokiu gyvenimo būdu ir filosofija, lavinosi 57 m. pr. m. e.–935 m. e. m. gyvenusi jaunų karių grupė Hwarang ir Konfucijaus sekėjai bei atsiskyrėliai vienuoliai. Tūkstantmečius šią praktiką gaubė paslapties skraistė, nes bandyta ją apsaugoti nuo kitataučių. Žinias mokytojai iš lūpų į lūpas perduodavo tik savo mokiniams.

A. Kumžai, kaip nė vienam kitam lietuviui, likimas padovanojo unikalią galimybę kuksando išmokti iš paties geriausio Pietų Korėjos mokytojo.

– Šią vasarą vėl tris savaites praleidote Pietų Korėjoje. Koks buvo jūsų kelionės tikslas šį kartą?

– Aplankiau savo mokytoją Jin Mok. Jis man davė užduočių, kurias privalėsiu atlikti per artimiausią pusmetį. Tikiuosi, po kurio laiko tapsiu aukščiausio lygio kuksando mokytoju.

Manau, jau nebedaug liko iki tikslo, nes šįkart su Jin Mok labai rimtai padirbėjome: lankėme šventyklas, kuksando centrus, kurių vien Seule yra daugiau nei keturiasdešimt. Bendravome su Jin Mok mokiniais, tarp kurių yra daug garsių Pietų Korėjos žmonių – architektų, gydytojų. Žinoma, pats garsiausias iš jų – genetikas ir klonuotojas dr. Hwang [Woo-suk], kuris pirmasis pasaulyje klonavo šunį, katę, kojotą ir stirną.

Šios kelionės metu dr. Hwang pakvietė į operacinę ir parodė, kaip jis atlieka šuns klonavimo operaciją.

Su mokytoju Jin Mok, A. Kumžos asmeninio archyvo nuotr.

– Ir kaip gi ši unikali operacija vyksta?

– Aš – ne genetikas, bet pajutau, kad tikrai gyvename biotechnologijų amžiuje. Kai pats matai, kaip čia ir dabar paimama genetinė informacija iš ląstelių, kaip ji implantuojama ir sujungiama, o po dar pamatai po tokių operacijų gimusius šuniukus, pasijunti neįtikėtino proceso dalyviu.

– Ar dr. Hwang savo iniciatyva atlieka visas klonavimo operacijas?

– Klonuoti šunis jam užsako policininkai, gelbėtojai, muitininkai, norintys išsaugoti tarnybinius šunis su ypatingais sugebėjimais. Nemažai prašymų klonuoti mylimus šunis šis talentingas gydytojas sulaukia ir iš turtingų Arabijos pusiasalio princų. Praktiškai jis kasdien klonuoja po šuniuką.

– Tai jau panašu į industriją?

– Nors ta šuns klonavimo operacija, kurią man teko stebėti, buvo kone tūkstantoji, pačiam dr. Hwang šis darbas nėra industrija. Atlikdamas klonavimo operacijas, jis sykiu su savo genetikų komanda, kurioje yra apie keturiasdešimt talentingų mokslininkų iš viso pasaulio, atlieka ir sudėtingiausius genetinius tyrimus, galinčius padėti įveikti Alzheimerio, Parkinsono ir kitas baisias žmonijos ligas. 

Be šių tyrimų, svarbiausias dr. Hwang tikslas dabar – klonuoti mamutą. Jis, bendradarbiaudamas su Sibiro mokslininkais, rado užšalusių mamutų ląstelių, o toliau jau laukia kruopštus, techniškas darbas.

Su dr. Hwang Woo-suk (kairėje), A. Kumžos asmeninio archyvo nuotr.

– Grįžkim prie kuksando mokymo. Kaip būtų galima paaiškinti tą korėjiečių sugebėjimą įvaldyti savo vidinę energiją, dėl kurios jie tiesiog demonstruoja stebuklus?

– Tikrai – ne pasaka, kad vienas korėjiečių karys kažkada dvidešimt priešininkų paguldydavo. Kažkada jie gyveno šaltuose kraštuose, todėl jų išminčiai mokėsi sukaupti kuo daugiau vidinės energijos. Vėliau jie šiuos sugebėjimus pritaikė medicinoje ir kovų menuose.

Kalnų išminčiai norėjo perprasti visatos ir žmogaus, kuris yra mikrokosmosas, sąrangą. Jie šimtus metų studijavo šias paslaptis ir išsiaiškino, kad tą energiją sudaro žemės ir iš visatos ateinanti energija, o žmogus ją sukaupti ir sustiprinti gali padedamas judesio bei kvėpavimo. Taip buvo sukurta labai darni kuksando sistema. Tas mokymas nėra paprastas, bet labai veiksmingas.

– Jau ne vieną kartą yra tekę girdėti, kad jums ši praktika padėjo pasveikti. Ar tai – tiesa?

– Mane iš tikrųjų buvo ištikę nepaaiškinami kojų skausmai – neramių kojų sindromas. Konsultavausi net vienoje geriausių Vokietijos neurologijos klinikų. Patys šiuolaikiškiausi tyrimai parodė, kad esu absoliučiai sveikas, o aš tuo metu jaučiausi košmariškai. Nepadėjo jokie vakarietiški gydymo būdai ar vaistai.

Kažkada buvau tikras ekstremalas – sportavau, kopiau į aukščiausius kalnus, o kai tapau ambasadoriumi, staiga atsisėdau prie stalo ir pamiršau, kad anksčiau kasdien nubėgdavau po dešimt kilometrų.

Rytų medikai man paaiškino, kad dėl streso ir kitų priežasčių mano organizme susidarė energijos blokai, kurie ir sukėlė kojų skausmus. Kuksando pratimai man padėjo išjudinti, sustiprinti ir harmonizuoti vidinę energiją. Dingo blokai – išnyko skausmai. Kuksando praktiką tęsiu toliau, skausmai nesikartoja, o tie susidarę energijos blogai tarsi ištirpo.

A. Kumžos asmeninio archyvo nuotr.

– Klausant jūsų, maga sužinoti, kaip sutelkti valią, kad būtų įmanoma prisiversti kasdien dirbti su savimi? Juk mes visi – dideli tinginiai.  

– Ir Korėjoje, ir Lietuvoje žmonės į kuksando užsiėmimus dažniausiai ateina tada, kai prispiria bėda. Bet ateina ir sveikų žmonių, kurie nori būti ilgai sveiki ir energingi, atsparūs stresui ir visokioms ligoms.

– O kaip jums Dievas ar likimas atsiuntė mokytoją Jin Mok?

– Mes su juo lygiai prieš dvylika metų susitikome Himalajuose, kopdami į šventąjį Kailašo kalną. Tą vėlyvą rudenį, kai į tokią kelionę jau niekas nebesiryžta leistis, atsirado aštuoni keistuoliai. Tarp jų – mes su žmona Toma ir Jin Mok.

Kadangi jis visą gyvenimą domisi žmogaus energetika ir medituoja ypatingos energetikos vietose, tą rudenį norėjo pajausti Kailašo energiją. Jin Mok patvirtino, kad šio kalno energija iš tikrųjų – ypatinga, o mes, kopdami į jį, susidraugavome.

Pažįstu ne vieną Pietų Korėjos šamaną. Jų ten – tūkstančiai ir jie labai gerbiami bei vertinami. Jie man sako, kad mes su Jin Mok susitikome neatsitiktinai. Pasak šamanų, kažkokios jėgos mus suvedė. Todėl mes privalome vertinti tą susitikimą. O mūsų misija – paskleisti kuksando mokymą Lietuvos ir Europos žmonėms. Šis mokymas niekada nebus masinis, bet susipratusiems ir ambicingiems žmonėms jis bus labai reikalingas.

A. Kumžos asmeninio archyvo nuotr.

– Tai ką daro žmonės, kurie, kaip ir jūs, sirgo ar serga neramių kojų sindromu, bet nežino, kad gali padėti kuksando sistemos praktika?

– Matyt, kankinasi. Kai jau pasveikau, Toma internete rado tinklalapį, kuriame bendrauja žmonės, užklupti neramių kojų sindromo. Apie savo būklę jie rašo labai baisius dalykus. Paskaičius apie jų kančias ir bemieges naktis, pasidaro baisu. Gal tie žmonės geria saujomis tabletes arba vadovaujasi vieno mano pažįstamo gydytojo filosofija: „Vaikščioti gali? Gali. Bėgioti gali? Gali. Išgerti gali? Gali. Tai nevaidink – visiems ką nors skauda.“

Mes, vakariečiai, gyvename kitoje koordinačių sistemoje, mūsų išminčiai prieš du tūkstančius metų nuėjo kitu keliu – sielą atskyrė nuo kūno ir pasakė, kad viską pasaulyje – ir žmogų – galima išrankioti dalimis, patikrinti ir išanalizuoti. Rytai mąsto kitaip – jiems dvasia, kūnas ir protas yra vieninga visuma, kuri turi gyventi pagal harmonijos dėsnius. Kai žmogus praranda harmoniją, jį užpuola ligos. Kuksando moko atkurti harmoniją.

– O kaip nekonfliktuoti su tuo vakarietišku pasauliu, kuriame mes gyvename ir naudojamės jo gėrybėmis? Kaip susitarti su juo ir pačiu savimi?

– Praktikuojantys kuksando nėra kažkokie atsiskyrėliai, jie gyvena ne uolose. Jie yra talentingi ir veiklūs žmonės. Kuksando teikia energijos, kurios reikia dideliems sumanymas įgyvendinti. Kuksando žmogus visą dieną jaučiasi žvalus ir laimingas. Jo nenervina intrigos ar apkalbos, kamščiai gatvėse. Jis aplinką mato tokią, kokia ji yra, – be prietarų, nereikalingų emocijų, baimių.

– Bet kaip tarp kvailių gyventi – ko gero, dažnas paklaustų.

– Šypsokis, skleisk ramybę – ir aplinkiniai nusišypsos. Rūpinkis savo vidine energija! Kai tavo energija stipri, jokie „energetiniai vampyrai“ nebaisūs – to moko kuksando.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...