captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: lyginti Katalonijos ir Baltijos šalių nepriklausomybės idėjas – nekorektiška

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad nekorektiška lyginti Katalonijos norą atsiskirti nuo Ispanijos su Baltijos šalių nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos judėjimu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Taip jis kalbėjo artėjant nepriklausomybės referendumui šiame Ispanijos regione. Jį Madridas vadina neteisėtu.

L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva Sovietų Sąjungos buvo okupuota ir patyrė represijas, tai yra nepalyginama patirtis su Katalonija, kuri autonomijos teisėmis yra demokratinės valstybės dalis.

„Lyginti, matyt, nebūtų korektiška, kalbant apie sovietų okupaciją ir visus tuos įvykius, kurie mums žinoma, deportacijas į Sibirą. (...) Tai yra visiškai kitas kontekstas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Jis teigė, kad Lietuva atidžiai stebi padėtį Ispanijoje ir  tikisi, kad situacija bus sprendžiama konstruktyviai.

„Ispanija yra Europos Sąjungos valstybė, kurioje yra demokratija, yra teisės viršenybė ir mes pasitikime ta sistema, bet kartu tikimės, kad dialogas su kitaip manančiais vyks konstruktyviai ir nebus naudojamos perteklinės priemonės“, – tvirtino L. Linkevičius.

Katalonijos regionas žiniasklaidoje kartais palyginamas su Lietuva, Latvija ir Estija.

2013 ir 2014 švenčiant nacionalinę Katalonijos dieną vietos gyventojai suformavo žmonių grandines, demonstraciją pavadinę Katalonijos keliu. Tokią akciją įkvėpė 1989 metais vykęs Baltijos šalių gyventojų protestas, kai žmonės sudarė 650 kilometrų ilgio grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sako, kad praeityje Lietuvos padėtis kai kuriais atžvilgiais buvo panaši į Katalonijos.

„Tiesa, Ispanija yra demokratija, SSSR buvo autoritarinė represinė valstybė, bet kai Lietuva veržėsi į laisvę, Maskvos ranka buvo gerokai sušvelnėjusi. (...) Nepriklausomybės siekiantys Sąjūdžio vadovai nebuvo suiminėjami, nesistengta atšaukti rinkimų į Aukščiausiąją tarybą, nors buvo aišku, kad Sąjūdis juos laimės“, – portale delfi.lt šią savaitę paskelbtame komentare teigė apžvalgininkas.

„Kaip maža tauta turėtume užjausti katalonų aspiracijas, bent tyliai raginti Madridą permąstyti savo politiką, ieškoti būdų tenkinti katalonų siekį įgyti gerokai svaresnį žodį, lemiant savo likimą. Kadaise kritikavę Vakarus dėl jų baikštumo, šiuo svarbiu klausimu juos mėgdžiojame. Drąsos, gal ir principingumo nė kvapo“, – rašė jis.

Katalonijos pareigūnai nepriklausomybės referendumą planuoja surengti šį sekmadienį.

Prieš savaitę Ispanijos policija konfiskavo apie 10 mln. balsalapių, kurie galėjo būti panaudoti per plebiscitą. Policininkai taip pat sulaikė 13 katalonų Vyriausybės pareigūnų, o tai iššaukė dešimčių tūkstančių žmonių protestus regiono sostinėje Barselonoje. Vėliau jie buvo paleisti.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas. Vis dėlto dauguma katalonų nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.

Reikalavimai dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.

Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.

Ispanijos Konstitucija suteikia plačią autonomiją šalies regionams, tačiau pabrėžia „neatsiejamą Ispanijos tautos vienybę“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close