captcha

Jūsų klausimas priimtas

Imta narplioti D. Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo byla

Rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teisme imta narplioti didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlusi buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės girtumo nuslėpimo, sukeičiant kraujo mėginius, istorija. Pernai likusi be darbo, vairuotojo pažymėjimo ir suteršta reputacija, šiandien ji ir vėl dėmesio centre – teisme ginasi nuo kaltinimų piktnaudžiavimu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prieš posėdį ketvirtadienį pakalbinta 36-erių metų D. Gineikaitė prisipažino besijaučianti kalta dėl susidariusios situacijos.

„Labai gaila žmonių, kurie buvo įpainioti į šią situaciją. Dėl pareikštų įtarimų nesutinku. Teismas viską išsiaiškins. Tikrai kraujo tyrimų neprašiau sukeisti“, – teigė kaltinamoji.

Piktnaudžiavimo tarnyba byloje kaltinimai yra pareikšti ne tik girtai avariją sukėlusiai ir dėl to teisių 3,5 metų laikotarpiui netekusiai 35 metų D. Gineikaitei. Į teisiamųjų suolą kartu sėdo ir keturi Kauno klinikinės ligoninės medikai, manoma, bandę išsukti tuometinės NŽT vadovės uodegą – direktorius Gediminas Abeciūnas, jo pavaduotojas 42-jų metų Kastytis Grigonis, gydytojas, laikinai vadovaujantis Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skyriui, 57-erių metų Artūras Šulnius ir 57-erių metų slaugytoja Salomėja Skersienė, šalia kurios namų buvo rasti vieni svariausių įrodymų šioje byloje.

„Palaukime teismo, gerai?“, – prieš posėdį nekalbus buvo 59-erių metų Kauno klinikinės ligoninės direktorius.

Nuo kaltinimų gynėsi ir K. Grigonis, patikinęs, jog visi įrodymai byloje kalba apie jo nekaltumą. Jokių nurodymų iš direktoriaus jis negavęs ir jokių nurodymų niekam nedavęs – slaugytoja jam nepavaldi.

„Skambučio iš direktoriaus tą dieną sulaukiau. Pasakė, kad atvyks moteris, kurią reikia maloniai aptarnauti. Tik tiek. Tuo metu net nedirbau. Galima išsikelti įrašus ir paklausyti. Visą tikrąją istoriją, kaip viskas buvo iš tikro, išgirsit apsilankę tolimesniuose posėdžiuose. Man tikroji istorija išaiškėjo tik po kelių mėnesių“, – 15min teigė K. Grigonis.

Šios bylos prokuroras Darius Stankevičius patikino, jog K. Grigonio parodymai ikiteisminio tyrimo metu išties nesikeitė, tačiau jo kaltę inkriminuojančių įrodymų yra. Nereikia net kalbėti apie telefoninius skambučius. Reikia žiūrėti į visumą.

„Vien kaltinamasis aktas užima apie 130 lapų. Kai kurie kaltinamieji net buvo pripažinę savo kaltę. Vėliau keitė poziciją. Kiek žinau, paskutinioji buvo tokia, kad jie visi nekalti. Gal teisme prakalbs vėl kitaip“, – 15min teigė bylos prokuroras.

Siekia nušalinti teisėją

Tik prasidėjus posėdžiui, vienas iš kaltinamųjų, A. Šulnius, pareiškė norą nušalinti vieną iš kolegijos teisėjų. Jo advokatas Aleksandras Jokūbauskas paaiškino priežastį: 2016 m. lapkričio 29 d. priimtos dvi nutartys administracinėse bylose, susijusiose su A. Šulniu ir S. Skersiene (dėl dokumentų klastojimo). Nutartis priėmė teisėja Liuba Kymantienė, o baudžiamųjų bylų skyriaus, kuriam šiuo metu ji priklauso, pavaduotojas yra Dainius Ročys, vienas iš teisėjų šioje baudžiamojoje byloje. Tad jis turi administracinius įgalinimus L. Kymantienės atžvilgiu.

BNS nuotr.

„Ročys dabar turės spręsti dėl Kymantienės priimtų nutarčių 2016 metais. Šios nutartys susijusios su šios bylos turiniu. Ir Ročys dabar turi administracinius įgalinimus jai, nes yra baudžiamųjų skyriaus pirmininko pavaduotojas, o ji – teisėja. Kyla klausimų dėl teisėjo objektyvumo“, – paaiškino advokatas, užsiminęs, jog gali nurodyti ir priežastis, dėl ko ši byla iš viso negali būti nagrinėjama.

„Pareikštas prašymas yra nepagrįstas. Pagrindinė nuostata yra teisėjų nepriklausomumas. Toks tolimas sąryšis, kurį bando pateikti gynyba, nėra pakankamas. D. Ročio įgalinimai tik administraciniai. Jis niekaip neįtakojo sprendimų minimuose administracinėse bylose. Nėra pagrindo nušalinti“, – pasisakė bylos prokuroras.

D. Ročys patikino, kad L. Kymantienė baudžiamųjų bylų teisėja tapo tik neseniai, 2016 metais, kuomet priimtos nutartys administracinėse bylose, jų niekas nesiejo.

Teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį nuspręsti klausimo dėl teisėjo nušalinimo. Priimta nutartis atmesti nušalinimo pareiškimą, nes pagrindai nėra pakankami.

Visi penki kaltės nepripažįsta

Advokatas tuomet pareiškė kitą prašymą – nutraukti baudžiamąjį procesą jo ginamųjų – A. Šulniaus ir S. Skersienės – atžvilgiu, remdamasis tuo, kad abu jo ginamieji anksčiau jau buvo nubausti administracine tvarka (skirtos baudos). Tai ideali nusikaltimo sutaptis, tad už vieną veiką negalima bausti dukart. Be to, jau buvo priimtas kito prokuroro procesinis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kraujo mėginių sukeitimo, nes tai jau buvo išnagrinėta administracine tvarka.

Jam pritarė ir D. Gineikaitės advokatas, paprašęs baudžiamąjį procesą dalyje dėl kraujo mėginių sukeitimo nutraukti dėl tų pačių priežasčių ir jo ginamosios atžvilgiu. Tačiau teismas šiuos prašymus atmetė.

Nė vienas iš penkių kaltinamųjų pirmajame teismo posėdyje nepripažino savo kaltės. Trys iš jų parodymus sutiko duoti tik išklausius visus liudytojus. Parodymus iškart duoti panoro tik A. Šulnius ir S. Skersienė, tačiau užsitęsus pirmajam posėdžiui, šį procesinį veiksmą nuspręsta atidėti.

Kitas teismo posėdis įvyks lapkričio 9 d. Jo metu bus apklausta dalis liudytojų. Iš viso jų byloje – 22.

Sieks susigrąžinti teises anksčiau

Už avarijos sukėlimą esant girtai D. Gineikaitei vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas 3,5 metų. Šių metų lapkritį sukanka pusė šios nuobaudos termino, ar buvusi NŽT vadovė kreipsis į teismą, prašydama atgauti teisę vairuoti anksčiau laiko?

„Skyrė maksimalų terminą. Labai sunku. Kaip vykstu į darbą? Kartais taksi, kartais dukra ar tėtis nuveža. Nėra prie darbo viešojo transporto stotelės. Žinoma, kad kreipsiuosi į teismą dėl teisių atgavimo anksčiau laiko, tačiau reikia palaukti, kol ši byla baigsis, nes žiniasklaida, dėmesys daro įtaką teisėjų sprendimams“, – 15min teigė D. Gineikaitė, vairuotojo teises įgijusi vos tik sulaukė pilnametystės.

Ikiteisminis tyrimas vykdytas pusantrų metų

D. Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo istorijos tyrimas vykdytas beveik pusantrų metų – avariją NŽT vadovė Kaune sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną. Iškart po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promiles (vidutinis girtumo laipsnis), ji ėmė kurpti išsisukimo nuo atsakomybės planą – ėmė skambinti seniai, nuo tų laikų, kai dar dirbo Kauno miesto savivaldybėje ir kuravo medicinos sritį, pažįstamam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G. Abeciūnui.

Šiuos D. Gineikaitės ir G. Abeciūno pokalbius teisėsaugos pareigūnai yra užfiksavę, nes jų klausėsi, bandydami patvirtinti įtarimus dėl aferų NŽT.

Nesutikusi su alkotesterio parodymais, ji kraujo mėginius nusprendė duoti būtent šio asmens valdomoje gydymo įstaigoje – taip sutarė su G. Abeciūnu.

G. Abeciūnas, BNS nuotr.

Manoma, jog tuomet užvirė nurodymų grandinė. Siekdamas išsukti D. Gineikaitę, direktorius davė nurodymą pavaduotojui K. Grigoniui, šis – tą dieną Priėmimo skyriuje budėjusiam gydytojui A. Šulniui, kuris įspėjo slaugytoją S. Skersienę, jog pacientė kraujo duoti atvyks du kartus: dabar pat ir kitos dienos rytą, kai alkoholio kraujyje nebebus nė kvapo. Tiesa, antrojo apsilankymo liepta neregistruoti. Slaugytoja iš pradžių šiai aferai prieštaravo, bet galiausiai pakluso.

Viešai D. Gineikaitė iš pradžių teigė eismo įvykio metu buvusi blaivi, o administracinės bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, jog alkotesterio parodymai išsikreipti galėjo dėl to, kad prieš pat patikrinimą jį burną praskalavo „Listerine“ skysčiu ir netyčia kažkiek jo nurijo.

Kraujo mėginys rastas šiukšliadėžėje

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai tyrimo metu aptiko du D. Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio (1,01 prom. alkoholio), o kitame – ne. Mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas tik vėlesnysis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados patvirtino įtarimus, kad buvo siekiama nuslėpti galimą valstybės tarnautojos girtumo faktą eismo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo eigoje NŽT direktorei D. Gineikaitei skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S. Skersienės namų Kauno rajone, Ežerėlyje, esančioje šiukšliadėžėje.

Tik pradėjus tyrimą vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, A. Šulnius, pareigūnams buvo užsiminęs apie nurodymus „iš aukščiau“ padėti D. Gineikaitei, tačiau vėliau jis šių parodymų išsigynė. Vis dėlto, pirminę gydytojo išpažintį patvirtino slaugytoja S. Skersienė, kuri vėliau taip pat ėmė kalbėti priešingai.

Ligoninės vadovai kaltinimus piktnaudžiavimu neigia. Už šį nusikaltimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

15min primena, jog prieš mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie tai, kad pradėjo drausminį tyrimą dėl Kauno klinikinės ligoninės vadovo G. Abeciūno galimai neteisėtų veiksmų, tačiau jų nedetalizavo. Pats direktorius teigia dar nežinantis, dėl ko šis tyrimas pradėtas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...