captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė disidentas, signataras B. Gajauskas

Ketvirtadienį po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys Balys Gajauskas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. Nuo 1934 m. kartu su skautais prie Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo Kaune minėdavo Vasario 16-ąją.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais platino lapelius su patriotinėmis mintimis, nukreiptomis prieš hitlerinius okupantus. SSRS okupavus Lietuvą, įsitraukė į antisovietinių pogrindininkų gretas: dalyvavo Kauno pogrindinėje antiokupacinėje organizacijoje, užmezgė ryšius su Tauro partizanų apygardos kovotojais, platino partizanų spaudą.

1948 m. už priklausymą pogrindinei antisovietinei organizacijai sovietų represinių struktūrų buvo suimtas. Suimant priešinosi ir nušovė jį bandžiusį suimti sovietų saugumietį. Už tai 1948 m. gegužės 3 d. Karo tribunolo nuteistas kalėti 25 metus. 1949–1956 m. kalintas Balchašo ir Džeskazgano lageriuose, 1956–1973 m. – Mordovijos lageryje. Sunkiai dirbo molibdeno kasyklose, o Džeskazgane – lagerio vario kasykloje. Atlikęs visą skirtą bausmę, 1973 m. buvo paleistas be teisės gyventi Lietuvoje, tačiau, nepaisydamas draudimo, Kaliningrade pavykus gauti pasą, grįžo į Kauną ir 1973–1977 m. dirbo Kauno 5-ojoje elektros montavimo valdyboje. Toliau tęsė pogrindinę veiklą: vertė Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą“, sudarė lietuvių politinių kalinių sąrašą ir rinko partizaninio judėjimo dokumentus.

BNS nuotr.

1977 m. balandžio 20 d. sovietų represinių struktūrų suimtas. Per kratą rasti A. Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“ vertimo į lietuvių kalbą juodraščiai, užrašai apie sovietinių politinių kalinių padėtį, dokumentai ir tekstai apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Tuometinis teismas skyrė jam dešimt metų lagerio ir penkerius metus tremties.

1978–1980 m. kalintas Mordovijos lageryje, 1980–1987 m. – Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje. Kalėdamas ypatingojo režimo lageryje rašė publicistinius straipsnius, pasirašydamas savo pavarde su nuoroda, kur parašyta ir kada, kuriuos žmona Irena po pasimatymų lageryje išnešdavo ir juos perduodavo per Rusijos, Ukrainos disidentus užsienio spaudai. Sovietų struktūroms tai išsiaiškinus, pasimatymai buvo nutraukti. Po lagerio buvo paskirti dar 2 metai tremties Čiumikane (Chabarovsko sritis).

Prasidėjus Sąjūdžiui ir reikalaujant grąžinti politinius kalinius, 1989 metais buvo paleistas iš tremties.

Kalėdamas dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas likimo draugų pasipriešinimą lagerio administratorių savivalei. Jau būdamas kalėjime, 1978 m. simboliškai įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.

Reportažas apie disidentą – nuo 19:22 min.



1979 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė B. Gajauską kandidatu Nobelio taikos premijai.

1981 m. Hjustone (JAV) B. Gajauskui paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. 1989 m. Baltų laisvės lygos apdovanotas Laisvės medaliu už kovą išlaisvinant Estiją, Latviją, Lietuvą. 1989 m. gyveno Los Andžele (JAV).

Grįžęs įsijungė į Atgimimo veiklą, dalyvavo politiniame gyvenime. Įsikūrus Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, išrinktas valdybos ir tarybos nariu, o 1989-aisiais – sąjungos prezidentu.

1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą (nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. – Aukščiausioji Taryba) išrinktas deputatu Plungės rinkimų apygardoje.

1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą signataro B. Gajausko šeimai, artimiesiems ir bendražygiams.

Pasak Seimo pirmininko, a. a. B. Gajauskas buvo aktyvus kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, ištremtas už laisvės idėjas be teisės sugrįžti į Lietuvą, tačiau net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis galvojęs, kaip grįžti ir padėti siekti laisvės. „Nepaisydamas draudimo, jis grįžo į Tėvynę, ir 1977 metais buvo vėl suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija, nuteistas kalėti dešimčiai metų ypatingojo režimo konclageryje, bet ir ten aktyviai priešinosi okupantams – rašė straipsnius ir, slapta juos išnešus, skelbė užsienio spaudoje“, – pabrėžia parlamento vadovas. 

Seimo pirmininko žodžiais, Lietuva didžiuojasi B. Gajausko darbais. „Ši netektis yra skaudi: netekome žmogaus, kuris visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai. Telydi B. Gajauską ir jo darbus šviesus atminimas“, – sako Seimo pirmininkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pareiškė užuojautą netekus laisvės kovotojo B. Gajausko.

„Netekome nepriklausomybės puoselėtojo, tvirtos dvasios ir valios asmenybės, reikšmingai stiprinusios Lietuvos valstybingumo pamatus“, – rašoma prezidentės užuojautoje.

Pasak šalies vadovės, B. Gajauskas tapo pasiaukojimo ir meilės Tėvynei pavyzdžiu mums visiems.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...