captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dažni perspėjimai apie vėją gali užmigdyti gyventojų budrumą?

Gyventojų perspėjimo pranešimai apie smarkesnį vėją gali sumažinti jų budrumą ir būti ne tokie veiksmingi itin svarbiais atvejais, tačiau kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad paprastai taip nenutinka. Taip LRT.lt sako Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto doc. dr. Mantas Martišius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Edgaras Geda teigia, kad Lietuvoje dažniausiai nelaimės gresia dėl meteorologinių reiškinių, todėl svarbu apie tai perspėti ir sudaryti sąlygas gyventojams imtis atsargumo priemonių. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Į LRT.lt kreipėsi vilnietis Gediminas, svarstydamas, ar dažni gyventojų įspėjimo pranešimai mobiliuosiuose telefonuose apie galimas audras ar stipresnį vėją negali ilgainiui sumažinti jų budrumo ir turėti neigiamą poveikį, kai to budrumo tikrai prisireiktų.

„Man įdomu, kokiu pagrindu pasirenkama, apie ką pranešti įspėjimo pranešimais. Ar ne pernelyg daug užsižaista jais, kai pranešinėjama apie smarkesnį vėją, audros tikimybę? Ar tai nemažina žmonių budrumo ir įsitraukimo, ypač tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, neseniai visai šalia vykusios „Zapad“ pratybos?“ – laiške rašo vyras.

Pranešimai turėtų apsaugoti nuo dažniausių nelaimių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkas E. Geda tvirtina, kad apie vėją pranešama tik tuomet, kai jis kelia didelį pavojų.

„Apskritai dažniausiai pavojai ir nelaimės gresia dėl meteorologinių reiškinių, todėl dažniausiai apie juos ir pranešama. Tai šiuo metu matome ir iš tarptautinės žiniasklaidos. Dėl to nustebti, sakyčiau, čia nėra ko, mes norime, kad gyventojai turėtų jiems aktualią informaciją.

Tie pranešimai, kuriuos siunčiame į gyventojų telefonus, nėra trumposios žinutės, jų specifika ta, kad jos gaunamos iš karto, be jokios eilės, ir tik toje vietoje, kurioje esame pažymėję, kad būdamas abonementas gautų. Tai reiškia, kad pranešimus gauna žmonės tik tose vietose, kur prognozuojamas kažkoks pavojus“, – aiškina pašnekovas.

Pasak E. Gedos, vėjai Lietuvoje nėra labai dideli ir pavojingi, tačiau kas kartą, kai pranešama apie didelių vėjų pavojų, iš tiesų virsta medžiai, dalis jų – ant automobilių, sužeidžiami žmonės. Taigi tokį pranešimą gavę gyventojai turėtų pasirūpinti pirmiausia savo sveikata ir gyvybe, taip pat savo turtu, ir, žinodami, kad jo buvimo vietovėje numatomas stiprus vėjas, pavyzdžiui, nestatyti automobilių šalia medžių ar juos nuo jų patraukti.

„Stichiniu vėju laikomas vėjas nuo 28 m/s, bet pranešame daugiau mažiau nuo 22 m/s, nes tuomet yra didelė grėsmė, kad medžių šakos ar netgi patys senesni medžiai gali nuvirsti ir sužeisti žmogų. Tačiau pranešama ir apie kitokius pavojus, jei jų pasitaiko. Pavyzdžiui, pranešėme apie pabėgusią mešką Joniškyje, karines pratybas. Mes jų nesiunčiame visos valstybės mastu, tik tose teritorijose, kur, pavyzdžiui, judės karinė technika.

Kalbant apie karinę grėsmę, mes nesame vieninteliai, kurie apie šią grėsmę praneštų, nors, žinoma, naudotume ir šią sistemą. Taip pat mes norime, kad gyventojai ne tik žinotų apie grėsmes, tačiau ir tai, kaip prieš, per jas ir po jų elgtis. Tam mes naudojame platformą www.lt72.lt, kurioje labai daug naudingos informacijos apie civilinę saugą“, – kalba pašnekovas.

BNS nuotr.

Pavojus, kad sumažės gyventojų budrumas, egzistuoja

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Mantas Martišius bei viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad pavojus, jog dėl dažno pranešimų gavimo gali sumažėti gyventojų budrumas, visuomet egzistuoja.

„Tai tarsi ir gali suveikti kaip iš pasakos apie Mikę melagėlį, kai šis melavo, jog avis puola vilkas, o kai taip nutiko iš tiesų, niekas nebepatikėjo“, – komentuoja M. Martišius.

Tačiau, pasak  M. Martišiaus, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad dažniausiai taip nenutinka. Jis pasakoja, kad, tarkime, Izraelyje gali pradėti kaukti sirena, įspėjanti, jog iš arabų kontroliuojamų teritorijų atskrenda sunkiai valdomos raketos, kurios neaišku kur gali nukristi. Žmonės bėga slėptis specialiose slėptuvėse, nepaisant to, kad 9 iš 10 kartų jokio sprogimo nebūna, nes potenciali žala yra gerokai didesnė už susierzinimą dėl „nepasiteisinusių“ sirenų.

„Tie pranešimai, kuriuos ir aš gaunu, nėra tai, kas mane labai džiugintų, bet suprantu, kad tie, kurie praneša, atlieka savo darbą. Jei jie niekad nesiųstų pranešimų, o staiga gautumėte tokį apie tai, kad atsitiko kažkas baisaus, tikėtina, nesuprastumėte, jis tikras, ar ne. Tai yra normali institucijų, kurios turi tai daryti, praktika“, – teigia pašnekovas.

A. Katausko teigimu, viena vertus, būtų galima sakyti, kad tai gali užmigdyti budrumą, kita vertus, tą pranešimą nėra taip paprasta išjungti jo neperskaičius.

„Dar vienas mano pastebėjimas atsirado po to, kai tokią žinutę gavau būdamas prekybos centre. Kai pradeda pypsėti visame prekybos centre esantys telefonai, iš tiesų atkreipi dėmesį. Gal kai kuriais atvejais atrodytų, kad tie pranešimai nėra mums aktualūs, bet turbūt turėtume pagalvoti ir apie siuntėją. Neduok Dieve, jis neatsiųs pranešimo ir audros metu žus žmogus, ar tuomet nebus sulaukta kaltinimų?

Iš vienos pusės norėtųsi, kad tie pranešimai būtų tikrai apie rimtus dalykus, iš kitos pusės, aš, kaip žmogus, esu dėkingas, kad Lietuvoje blogiausia, kas gali nutikti, yra 25 m/s vėjas ir potvynis Vilniaus Narbuto gatvėje. Mums reikia suprasti, kad tai yra svarbi informacija apie reiškinius, kurie gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai, infrastruktūrai, tačiau pavojus, kad sumažės gyventojų budrumas, visada egzistuoja“, – kalba A. Katauskas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...