captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete stringa net keli BK pataisų paketai

Įtarimai Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai tik dar kartą įrodo, kad korupcija egzistuoja, ir tai – politinės sistemos yda. Tačiau Seimas neskuba su ja dorotis. Kai praėjusią savaitę Seimui buvo pateiktos prezidentės siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos, griežtinančios baudas už korupcinius ir finansinius nusikaltimus, joms po pateikimo vieningai pritarė 90 parlamentarų, o projektą nuspręsta svarstyti skubos tvarka, tačiau šį ketvirtadienį klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas, nes savo išvados nepateikė pagrindinis šiame svarstyme Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriam vadovauja socialdemokratas Julius Sabatauskas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Beje, neadekvačios bausmės už didelio masto finansinius nusikaltimus kliūva ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios nare Lietuva siekia tapti, ekspertams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pareikalavo keisti pagrindinį komitetą, kad antikorupcinio Baudžiamojo kodekso pataisų paketo priėmimas Seime nebūtų vilkinamas. V. Bakas priminė, kad Seimas 2015 m. žaibiškai, ypatingos skubos tvarka, priėmė socialdemokratų inicijuotas BK pataisas, kurios dabar iš esmės ir taisomos.

„Įvertinęs tai, kaip atsirado šitie nebaudžiamumo projektai 2015 metais, prie jų ištakų stovėjo tiek ponas Bernatonis, tiek ponas Sabatauskas, kuris siūlė ypatingos skubos tvarka svarstyti. Aš turiu pagrindo manyti, kad siekiama viso labo pasiekti, kad šitie projektai būtų tiesiog sužlugdyti, užvilkinti ir kad mes raudonuotume prieš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertus, nepadarę reikalingų reformų“, – sakė V. Bakas.

Seimas parėmė V. Bako reikalavimą – antikorupcinis pataisų paketas perduotas į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rankas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tokį Seimo sprendimą įvertino kaip akibrokštą ir siūlo skųsti.

„Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas turėtų kreiptis į Seimo etikos komisiją. Jam pasiunčiau tokią žinutę“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Pasak Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės Ritos Tamašunienės, iki penktadienio darbo dienos pabaigos skundų nėra gauta. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas tikina, kad planuojama sudaryti darbo grupę, pasitelkti mokslininkus, siekiant pasitikrinti ar daugiau nei dešimtmetį Seime tobulintas Baudžiamasis kodeksas nėra išbalansuotas.

Mūsų duomenimis, Teisingumo ministerijos ekspertai savo išvadą jau pateikė. Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai rugsėjo 27 d. rengia bendrą posėdį, po dienos svarstymas turėtų persikelti į Seimo posėdį.

Seimo Pirmininko sekretoriatas mus informavo, kad jei po svarstymo nekils diskusijų ar nebus pasiūlyta pertraukų, parlamento vadovas siūlys Baudžiamojo kodekso pataisas ir vėl priimti ypatingos skubos tvarka.

Lietuva siekia kitąmet įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, ypatingą dėmesį skiriančią ekonominiam skaidrumui ir kovai su korupcija. Organizacijos ekspertai  atvyksta į Lietuvą spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Su šios organizacijos atstovais  bendravę Specialiųjų tyrimų tarnybos teisės specialistai tikina, kad ekspertams kliūva neadekvačiai mažos bausmės Lietuvoje už didelio masto korupcinius nusikaltimus.

„Jie pakankamai palankiai vertina mūsų pastangas aptikti veikas ir jas ištirti, tačiau tai, kas su byla vyksta vėliau, kiek ji trunka ir ypač kokios sankcijos galiausiai pasiveja nusikaltusius asmenis, buvo akcentuota kaip vienas pagrindinių mūsų teisinės sistemos trūkumų, kas šiandieną yra stabdis stojant į šią organizaciją“, – sakė STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

STT atlikta analizė rodo, kad per pastaruosius dvejus metus teismų skiriamos baudos nesiekia net įstatyme numatyto vidurkio. Šiuo metu minimali bauda – vos 38 eurai. Nuo korupcinių nusikaltimų neatgraso ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Organizuotus nusikaltimus ir korupciją tiriantys prokurorai pripažįsta, kad jiems svyra rankos, kai teismai net didelio masto kyšininkams skiria mažiausią baudą, paleidžia juos į laisvę. Tačiau tokias bausmes numato prieš dvejus metus sušvelnintas Baudžiamasis kodeksas.

„Yra galimybė net už sunkų nusikaltimą skirti tokią mažą baudą. Šiuo atveju, priėmus tokį pakeitimą, minimali baudos riba turėtų būti žymiai aukštesnė. Taip pat iš praktikos galime pasakyti, kad gal būt nėra labai pasiteisinęs žingsnis, kai buvo įvesta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteisus asmenį už sunkų nusikaltimą. Vis tik manome, kad ta galimybė teismų praktikoje yra daugiau taikoma ne kaip išimtis, o kaip taisyklė“, – kalbėjo Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Seime svarstomose Baudžiamojo kodekso pataisose siūloma baudas korupciniuose nusikaltimuose sieti su padarytos žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko nuomone, tai būtų logiška.

„Tų pataisų logika yra tokia, kad bauda būtų ne tik kad neišvengiama bausmė, bet kad jinai atgrasytų asmenis nuo nusikalstamo pobūdžio korupcinių veikų, kad asmenims neapsimokėtų juos daryti, tai yra atimti tą ekonominį pagrindą už tokio stambaus korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – aiškino Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. Aurelijus Gutauskas.

Nuo metų pradžios Seime įstrigusios ir dar dvi Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos. J. Sabatausko vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar nepradėjo nagrinėti sausį registruotų Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų, kurios sugriežtintų bausmes už didelio masto mokesčių vengimą.

Dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla atskleidė įstatymo skyles, kurios leidžia milijoninius mokesčius nuslėpusiems sukčiams atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės.

Beje, šiuo metu tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas yra traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama kaip už paprastą vagystę.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar nenagrinėjo ir vasarį užregistruotų Prezidentės siūlomų  Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, kuriomis sudaroma galimybė už akių tirti valstybei didelę finansinę žalą padariusių asmenų veiką bei teisti juos. O kol įstatymo pataisos dūla Seime, prokurorai negali tęsti „Snoro“ ir „Ūkio“ bankų ikiteisminių tyrimų, nes įtariamieji slapstosi Rusijoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...