captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sodinininkai nori atsisakyti lauko tualetų, bet pagalbos nesulaukia

Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: kol nenorintys jungtis prie nuotekų tinklų gąsdinami baudomis, kiti siekia atsisakyti lauko tupyklų ir pagaliau pradėti naudotis civilizuotais tualetais. Tačiau čia atsimušama tarsi į sieną – valdininkai į sodininkų prašymus nereaguoja.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Sodininkai nori civilizuotų tualetų

Būtent tokia situacija susiklostė Kauno rajono Lapių seniūnijoje esančioje sodininkų bendrijoje „Lepšiškiai“. Soduose nuolat daugėjant gyventojų susiduriama su didele problema – kaip tvarkyti nuotekas, kad aplinkai nebūtų daroma žala. Šiuo metu dauguma sodininkų yra įsirengę lauko tualetus, kurie gali kelti grėsmę šulinių vandens kokybei. DELFI kalbintas sodininkų bendrijos pirmininkas Ričerdas Gervė teigė, kad žmonės nerimauja, koks vanduo yra šuliniuose. Jo teigimu, sodininkai nori, kad atsirastų galimybė prisijungti prie kanalizacijos tinklų.

„Lepšiškių“ sodininkų bendrija jau keletą metų kovoja dėl nuotekų tinklų atsiradimo, tačiau čia gyvenančių žmonių pastangos – bergždžios. Sodininkų bendrijos pirmininkas R. Gervė teigia, kad į seniūnijai siunčiamus raštus seniūnas nereaguoja.

„Gyvename be nuotekų tinklų – esame bejėgiai sodininkai, kurie nesurinks tiek pinigų, kad viską pasidarytų patys. Dėl to kreipėmės į savivaldybę. Bendrijoje gyvena žmonės, kurie turi išsikasę talpas, išsikviečia mašiną nuotekoms išsiurbti. Dar yra vienas sodininkas, kuris tokiems reikalams pasistatė medinę būdelę, o netoli jos stovi kito žmogaus šulinys“, – piktinasi R. Gervė.

„Lepšiškių“ sodininkų bendrijos pirmininkas teigia, kad susidūrė su visišku seniūnijos abejingumu. „Kasmet bendrija plečiasi, prie jos prisijungia naujos šeimos. Iš seniūnijos – jokios reakcijos. Tiesa, netoliese netrukus bus statomi gyvenamieji namai, tai yra galimybė, jog tuo pačiu kada nors nuotekų tinklai bus atvesti ir mums“, – vylėsi bendrijos pirmininkas.

Seniūnas apie sodininkų prašymą: tai jūsų problemos

Tuo metu Lapių seniūnas Rimantas Stankus DELFI teigė, kad nuotekų tinklų atvedimas į seniūnijos valdose esančias sodininkų bendrijas jau yra planuose. Tačiau pasakyti, kada konkrečiai sodininkai gali tikėtis kanalizacijos, jis negalėjo.

„Vadinamuosiuose fantastiniuose planuose visa tai yra įtraukta, bet kada darbai bus įgyvendinti, perkūnas žino. Mūsų seniūnijoje yra 38 sodo bendrijos, tai ir skaičiuojame, kaip jas įtraukti į nuotekų sistemas. Galų gale, sodų bendrija yra atskiras ūkinis administracinis vienetas, kuris vykdo savo ūkinę, finansinę veiklą pats ir tai nėra valstybės prerogatyva“, – aiškina R. Stankus. Galiausiai seniūnas tiesiai šviesiai rėžė, kad tokius gyventojų prašymus laiko savotiška teroro forma. Jis sakė, kad neva kalti patys žmonės, besikuriantys ten, kur nėra infrastruktūros.

„Numatyta projekto pradžia – 2020 m. Įsivaizduokit – jūs vidury laukų pasistatot namą ir mane terorizuojate nuvesti kanalizacijas, vandentiekio tinklus. Tai jūsų problemos – niekas jūsų į tuos laukus nevarė. Šalyje dar yra nemažai gyvenviečių, kurios neturi kanalizacijos tinklų, o štai, išlenda sodų bendrijos, su kuriomis – milijonas problemų“, – teigė Lapių seniūnas.

Savivaldybė gerų žinių neturi

Tačiau Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Katilius DELFI suteikė kiek kitokią informaciją nei teigė seniūnas. Jis aiškino, kad sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ buities nuotekų tinklų įrengimas Kauno rajono savivaldybės planuose kol kas nenumatytas. Taip pat jis pridėjo, kad pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis vandentvarkos tinklai įrengiami vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, viena iš sąlygų – įrengus tinklus, ne mažiau kaip 95 proc. vartotojų turi prisijungti prie magistralinių tinklų. E. Katilius sakė, kad dauguma sodininkų bendrijų Kauno rajone centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų neturi.

„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad sodų bendrijų savininkai gyvenamąją vietą dažniausiai deklaruoja ne Kauno rajono savivaldybėje, o Kauno mieste. Tai apsunkina galimybes jiems kurti infrastruktūrą, teikti paslaugas“, – pridėjo Kauno rajono savivaldybės atstovas. Galiausiai jis sodininkams pasiūlė alternatyvą. „Vietiniai valymo įrenginiai arba sandarios nuotekų surinkimo talpos bei sutartis su buitinių nuotekų vežėju“, – teigė E. Katilius.

Aplinkos ministerija pažadėti nieko negali

Aplinkos ministerija taip pat sodininkams gerų žinių neturi. Ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas aiškino, kad visi sprendimai – savivaldybės rankose. Būtent ji sprendžia, kada ir kur įvesti nuotekų tinklus.

„Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose turi organizuoti ir koordinuoti savivaldybių institucijos. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Todėl Kauno rajono savivaldybė, įgyvendindama minėtus teisės aktus ir užtikrindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų paslaugų, kaip bendrojo intereso paslaugų, teikimo prieinamumą rajono gyventojams, privalo ieškoti sprendimo būdų, kaip užtikrinti gyventojus minėtomis paslaugomis. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, kaip Europos Sąjungos paramos skyrimą vandentvarkos projektams koordinuojanti institucija, neišskiria ir nenurodo savivaldybėms, kuriose savivaldybės teritorijose turi būti atliekama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Prioritetus, kur ir kada bus vykdoma minėta infrastruktūros plėtra, nustato savivaldybės ir jų kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės“, – rašoma I. Valūno redakcijai atsiųstame atsakyme.

Anot jo, Lietuvoje 2015 metais 72 procentų gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Taip pat jis išvardijo alternatyvas, ką gali rinktis gyventojai, kurie negali prisijungti prie kanalizacijos. „Iš esmės yra trys alternatyvos individualiam nuotekų tvarkymui: valyti jas biologinio valymo įrenginiuose ir išleisti į aplinką visiškai išvalytas, valyti dalinio valymo įrenginiuose ir išleisti į specialiai įrengtus filtravimo laukus galutiniam apsivalymui ir įsirengti sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus. Pagrindinis reikalavimas – nevalytos, leistiną užterštumą viršijančios nuotekos negali būti išleidžiamos ar kitaip patekti į aplinką“, – dėstė I. Valūnas.

Nuomonę apie problemą, su kuria susiduria sodininkai, DELFI paprašė pateikti aplinkos ministro Kęstučio Navicko. Jis taip pat pastebi problemą, kad sodo bendrijoms neretai kyla sunkumų prisijungiant prie nuotekų tinklų. Tačiau bent kol kas nieko konkretaus sodininkams jis pažadėti negali. „Pagrindinė kliūtis, kodėl sodininkų bendrijoms nevedami nuotekų tinklai – nes tai nėra gyvenamoji vietovė. Ne gyvenamoms vietovėms Europos Sąjungos parama nėra skiriama“, – aiškina jis.

DELFI primena, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūros procesą – tai viena iš priemonių priversti Lietuvą aktyviau spręsti problemą ir imtis priemonių, kad gyventojai jungtųsi prie atvestų nuotekų tinklų. Problema iškilo, kai panaudojant ES struktūrinių fondų parama gyvenvietėse buvo įrengti nuotekų surinkimo tinklai, tačiau gyventojai prie jų jungiasi per lėtai. Neatmetama, kad jei padėtis nesikeis, gali atsirasti ir baudos gyventojams.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...