captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: J. Marcinkevičiaus kūryba veda taurios meilės Lietuvai keliu

Vilniaus universiteto (VU) M. K. Sarbievijaus kiemelyje antradienį atidengta atminimo lenta poetui, dramaturgui ir vertėjui Justinui Marcinkevičiui. Taip siekiama pagerbti VU auklėtinio atminimą.  Poeto žmona Genutė Marcinkevičienė tikino, kad J. Marcinkevičiui buvo svarbiausios dvi vietos – tėviškė ir universitetas. Tuo metu šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad poeto kūryba jau virto neatsiejama visų tapatybės dalimi – savo žodžius J. Marcinkevičius įdėjo į visų širdis, išmokė pažinti ir pajusti tų žodžių vertę, gylį ir esmę.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) M. K. Sarbievijaus kiemelyje antradienį atidengta atminimo lenta poetui, dramaturgui ir vertėjui Justinui Marcinkevičiui. Taip siekiama pagerbti VU auklėtinio atminimą.  Poeto žmona Genutė Marcinkevičienė tikino, kad J. Marcinkevičiui buvo svarbiausios dvi vietos – tėviškė ir universitetas. Tuo metu šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad poeto kūryba jau virto neatsiejama visų tapatybės dalimi – savo žodžius J. Marcinkevičius įdėjo į visų širdis, išmokė pažinti ir pajusti tų žodžių vertę, gylį ir esmę.

Pasak G. Marcinkevičienės, atminimo lentoje poetas be priekaištų panašus, gražūs parinkti ir ant lentos užrašyti žodžiai (lentoje įrašyti žodžiai: „Kokia aukšta čia žemė!, - aut. past.). „Nežinau, ar galima gražesnius žodžius sugalvoti universiteto kieme, kiek aš visiems kartoju, jam buvo svarbiausios dvi vietos - tėviškė ir universitetas“, – kalbėjo G. Marcinkevičienė.

Poeto žmona tikino visad sakiusi neskubėti taip įamžinti J. Marcinkevičiaus, o tai esą daugiau buvo savarankiškas Vilniaus universiteto sprendimas. „Jis šalia tokių garbingų žmonių, jis yra paprastas ūkininko sūnus, pokario vaikas. Pats visiškai savarankiškai pabaigė filologijos fakultetą, žinojo, ko siekia. Ir štai jis čia, bareljefe. Dar man sunku tą visą džiaugsmą pajusti. Manau, kad jis nesupyks, kad čia yra taip pagerbtas, nors iš esmės yra kuklus žmogus“, – žiūrėdama į atidengtą lentą kalbėjo G. Marcinkevičienė.

Renginyje kartu dalyvavusi Prezidentė D. Grybauskaitė pažymėjo, kad poeto kūryba jau virto neatsiejama visų tapatybės dalimi – savo žodžius J. Marcinkevičius idėjo į visų širdis, išmokė pažinti ir pajusti tų žodžių vertę, gylį ir esmę.

„Justino Marcinkevičiaus kūryba mus veda taurios meilės Lietuvai keliu. Jo siekis gyventi santarvėje mums ir šiandien labai aktualus. Santarvėje, kuri yra subrendusios pilietinės visuomenės būsena, kylanti iš laisvės, sąmoningumo ir kūrybiškumo", – sakė Prezidentė. Didžio kūrėjo talentas skleidėsi, pasak šalies vadovės, gebėjimu kurti remiantis tik aukščiausiais sąžiningumo kriterijais, neišduodant savo idealų ir meilės Tėvynei.

J. Marcinkevičius – vienas iškiliausių XX a. pab. – XXI a. pradžios Lietuvių poetų. Dėl aktyvaus dalyvavimo Sąjūdžio veikloje ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę jis daugelio lietuvių akyse užsitarnavo moralinį autoritetą ir pagarbą. 

Savo kūryboje poetas gynė tautos kultūrinę savimonę, į lietuvių literatūrą grąžino humanistinę žmogaus idėją. J. Marcinkevičiaus kūryboje nagrinėjamos Lietuvos, jos istorijos ir dabarties, žmogaus egzistencinės problemos, poetizuojamas Lietuvos gamtos grožis. Jo dramos, eilėraščiai, poemos išsiskiria metaforomis, užuominomis ir nutylėjimais.

J. Marcinkevičius yra išleidęs daugiau kaip trisdešimt poezijos knygų ir gavęs daugybę reikšmingų premijų ir apdovanojimų. Poeto Lietuva neteko 2011-ųjų vasario 16-ąją, kai jis ėjo 81-uosius metus.

Praėjusių metų vasarą J. Marcinkevičiaus atminimas įamžintas jo tėviškėje Prienų rajone, poeto vardas suteiktas Prienų viešajai bibliotekai, šįmet jai perduotas J. Marcinkevičiaus archyvas ir dalis asmeninės bibliotekos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...