captcha

Jūsų klausimas priimtas

Interneto žiniasklaidos atstovai: kibernetinių atakų suvaldymui būtina didesnė valstybės pagalba

Antrą savaitę nesiliaujant kibernetinėms atakoms prieš naujienų portalą Delfi.lt, kai apsunkinamas portalo pasiekiamumas skaitytojams iš Lietuvos ir užsienio, Interneto žiniasklaidos asociacija reiškia didelį susirūpinimą internetinio saugumo užtikrinimu Lietuvoje ir kviečia atsakingas valstybės institucijas kiek įmanoma greičiau iš naujo peržiūrėti, ką galima būtų padaryti šalies mastu, siekiant užtikrinti gyventojams sklandų priėjimą prie naujausios ir objektyvios informacijos apie šalies ir užsienio įvykius.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Antrą savaitę nesiliaujant kibernetinėms atakoms prieš naujienų portalą Delfi.lt, kai apsunkinamas portalo pasiekiamumas skaitytojams iš Lietuvos ir užsienio, Interneto žiniasklaidos asociacija reiškia didelį susirūpinimą internetinio saugumo užtikrinimu Lietuvoje ir kviečia atsakingas valstybės institucijas kiek įmanoma greičiau iš naujo peržiūrėti, ką galima būtų padaryti šalies mastu, siekiant užtikrinti gyventojams sklandų priėjimą prie naujausios ir objektyvios informacijos apie šalies ir užsienio įvykius.  

„Kaip rodo tyrimai, daugiausia naujienų žmonės sužino iš interneto ir televizijos, o suabejoję išgirstos naujienos teisingumu, ją skuba tikrinti internete. Nepakankamas apsaugos priemonių turėjimas, skirtas apsiginti nuo kibernetinių atakų, gali sutrikdyti priėjimą gyventojams prie svarbios informacijos.

Didžiausias pavojus slypi tame, kad informacijos pasiekiamumo sutrikdymai gali vykti reikšmingų politinių, kultūrinių įvykių šaliai metu. Dėl to Interneto žiniasklaidos asociacija kreipiasi ir kviečia Vyriausybę, Seimo Informacinės visuomenės plėtros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus kartu su privačiu sektoriumi aptarti ir imtis rimtesnių priemonių nacionaliniu mastu kibernetinių atakų suvaldymui“, – sako Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.

„Atakas rengiantys programišiai ir įsilaužėliai nebėra mėgėjai. Tokios organizuotos grupuotės iš internetinių atakų uždirba milijonus, o jų veiksmai yra suplanuoti, apgalvoti, sustyguoti ir išskaidyti po visą pasaulį. Jų pajamų šaltiniais tampa atakas užsakantys asmenys“, – teigė TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis.

Jo teigimu, siekiant atremti didesnio masto atakas būtinas glaudesnis operatorių ir valstybės institucijų bendradarbiavimas bei valstybinio lygio investicijos į technologinius sprendimus.

„Vieni operatoriai nėra pajėgūs investuoti į atakų stebėjimo ir jų prevencijos įrangą, kurios kaina gali siekti kelias dešimtis milijonų litų. Šių metų viduryje pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai pradėsianti Lietuva atsidurs pasaulinių įvykių sūkuryje, todėl interneto saugumo klausimai šiuo metu yra itin aktualūs ir turi būt sprendžiami prevenciškai“, – teigė D. Didžgalvis.

Dėl sudėtingumo ir brangumo, įprastai visas interneto srautas nėra saugomas. Saugumo sprendimai diegiami norint apsaugoti atskirus serverius, svetaines ar tinklo dalis, pavyzdžiui, atskirų bendrovių tinklus.

Į valstybės pareigą užtikrinti saugią techninę bazę informacijai skleisti ir judėti atkreipia dėmesį ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius: „Būtent čia man norėtųsi prisiminti bendrai priimtus įvairius ES dokumentus, kurie sako, jog valstybės pareiga imtis konkrečių priemonių, pirmiausia užtikrinant techninę bazę, kad galiausiai Lietuva iš Europos informacinio lauko vidurio neatsidurtų informacinėje dykvietėje“.

Lietuvoje tinklų ir informacijos saugumo  incidentų tyrimo nacionalinio padalinio funkcijas atlieka RRT Saugumo incidentų tyrimo (CERT-LT) skyrius, rašoma pranešime spaudai.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis taip pat pabrėžia tinkamo finansavimo užtikrinimo informacijos saugumo srityje svarbą: „Gavę operatyvią informaciją,  nedelsdami ją analizuojame, o, esant reikalui, kreipiamės pagalbos į  užsienio partnerius ir prašome jų stabdyti atakas, pateikti informaciją apie šaltinių kilmę ir kitas tyrimui reikalingas detales. Ne mažiau svarbu yra užtikrinti pakankamą finansavimą tinklų ir informacijos saugumo srityje, kad būtų galima įsigyti įrangą, skirtą atakoms anksti aptikti, joms analizuotu ir suvaldyti,  ir pritraukti bei didinti kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų pajėgumus valstybės tarnyboje“.

Primename, jog Delfi.lt buvo atakuotas praėjusią savaitę programišių po to, kai paskelbė, kaip „Eurovizijos“ dainų konkurso balsavime Lietuvoje organizuotai perkami balsai už Rusijos atstovę.

Atakos prieš Delfi.lt  tipas informacinių technologijų terminais įvardijamas kaip DDoS. Jos pobūdis yra toks, kad interneto svetainę vienu metu užplūsta daug į tinklą sujungtų kompiuterių, kurie nori prisijungti ir taip blokuoją kelią kitiems vartotojams.

Nedideles kibernetines atakas šiomis dienomis patyrė naujienų portalas 15min.lt.

Interneto žiniasklaidos asociacija vienija 7 didžiausius nacionalinius naujienų portalus: Delfi.lt; 15min.lt; Lrytas.lt; Alfa.lt, Lrt.lt; Diena.lt; Bernardinai.lt.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...