captcha

Jūsų klausimas priimtas

Emocinis valgymas: kaip atpažinti ir ko imtis?

Jei susinervinę griebiatės šokolado, traškučių, sumuštinio arba metate viską ir važiuojate į greito maisto kavinę, jus greičiausiai kankina emocinis valgymas, sako gydytojas Alvydas Unikauskas. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Gydytojo teigimu, esama ženklų, pagal kuriuos galite atpažinti emocinį valgymą. 

Vienas tokių – maisto griebiatės susijaudinę, o, pajutę sotumą, nesustojate valgyti. Jei valgydami atliekate kitus darbus: žiūrite televizorių, bendraujate telefonu, naudojatės kompiuteriu, naršote telefone, skaitote, taip pat turėtumėte susimąstyti, nes tai – ne valgymas, pasak gydytojo, jūs net nejaučiate, ką darote. 

Jei vietoje pagrindinių valgymų pasirenkate užkandžiavimą – taip pat prastas ženklas.  

Emocinį valgymą signalizuoja ir pusryčių, pietų ir vakarienės praleidimas, motyvuojant laiko neturėjimu, pamiršimu ar skuba, kai kuo tarpu emocijų vedini laiko užkąsti randate visada, nors valgymu to nelaikote.  

Jeigu nepaisote porcijų dydžio, apetito, neretai valgote lyg transo būsenos, jaučiatės nepasisotinę arba persivalgę, tai, pasak A. Unikausko, irgi yra emocinio valgymo požymiai. Vėliau dėl to dažniausiai kritikuojate save, imatės nesveikų dietų. 

Gydytojo teigimu, problemos pripažinimas – pirmas žingsnis į jos sprendimą. 

Alkį reguliuoja limbinė sistema. Tai – lyg emocijų skirstymo skydelis. Ši sistema gauna jutiminį signalą iš aplinkos ir reguliuoja, kaip mes turime į tą signalą reaguoti. 

„Tai – lyg valdymo centras, kuris pasako, ką reikia daryti su signalu. Kai aplinkos dirgikliai sukelia blogas emocijas, limbinė sistema veikia taip, kad organizmas nurimtų. Jeigu žmogus nusiramina bevalgydamas, limbinė sistema susivokia: va, kur priemonė. Ir tada kiekvieną kartą susinervinus duoda signalą valgyti vien tam, kad žmogus tomis minutėmis nusiramintų“, – aiškina gydytojas. 

Emocinį valgymą jis siūlo keisti intuityviu valgymu. „Valgykite ką norite, bet tik tada, kai jaučiatės išalkę“, – pabrėžia A. Unikauskas. 

Jis taip pat rekomenduoja sumažinkite streso veiksnius: mankštintis, šokti, medituoti, kontroliuoti kvėpavimą – iškvėpimas turi būti ilgesnis nei įkvėpimas. Tokio kvėpavimo metu aktyvuojasi parasimpatinė sistema, kuri mus nuramina. 

„Rašykite maisto dienoraštį: ne tik ką ir kaip valgote, bet ir kaip jaučiatės pavalgę. Stebėkite, kada pradedate užkandžiauti, eliminuokite šį veiksmą. Visada savęs paklauskite: ar aš noriu suvalgyti tai tik todėl, kad matau prieš akis?“ – pataria A. Unikauskas. 

Plačiau apie emocinį valgymą – laidos „Klauskite daktaro“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...