captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gaisrininkų vadovybėje pakvipo skandalu: susipynė pareigūnų ir verslo interesai

Ar patiktų dirbti pastate, įrengtame vos už keliolikos metrų nuo dujų saugyklų ir atskirto nuo jų kelių metrų aukščio sienele? Arba daugiaaukščiame biure, teturinčiame vieną laiptinę, negelbėsiančią gaisro atveju?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Kuo tai gresia? Neduok dieve, įvyktų sprogimas degalinėje, nuo kurios administracinis pastatas nutolęs be rimtų saugumo priemonių per 15 metrų. Apatiniuose aukštuose dirbantys žmonės patirtų šiluminę radiaciją, ir niekas negali pasakyti, kokia ji būtų. 

Antras dalykas – ką darytų žmonės, kurie dirba viršutiniuose aukštuose, jei apačioje kiltų didelis gaisras? Tokie gaisrai išplinta akimirksniu, ir žmonės juose ne sudega, bet uždūsta nuo dūmų – tai sekundžių klausimas. O jei trūksta evakuacinės laiptinės? Juk aukštuminių kopėčių ugniagesiai faktiškai neturi“, – DELFI vardijo Vilius Ambrazevičius, vadovaujantis specializuotai darbus, susijusius su priešgaisrine sauga, atliekančiai bendrovei „Eugvilsta“.

Jis tvirtino: tokie nuogąstavimai – ne teoriniai samprotavimai, jiems pagrindo suteikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos dabartinės vadovybės bei su ja susijusių verslininkų galimi ryšiai. Apie tuos pačius dalykus kalbėjo ir daugiau DELFI kalbintų verslininkų bei gaisrinės saugos specialistų. Bet visi jie įspėdavo – tik be pavardės. Solidūs žmonės nuogąstavo, kad viešai išsakyta pozicija kainuos jiems verslą ar karjerą PAGD.

DELFI iliustr.

„Kodėl noriu apie tai kalbėti? Pirmas dalykas yra pilietiškumas. Kada pamatai, kad valstybės vyrai naudoja valstybę savo asmeniniams tikslams. Į PAGD vadovybę grįžus dabartiniam direktoriui Kęstučiui Lukošiui ir jo patarėju tapusiam Vytui Kaziliūnui, valstybė naudojama kaip įrankis asmeniniams tikslams pasiekti“, – įsitikinęs V. Ambrazevičius.

Verslininkas kalbėjo, kad PAGD, tiesiogiai atsakingo už žmonių saugumą, veikloje įžvelgia besiklostančią ydingą situaciją. Pašnekovo teigimu, susidaro įspūdis, kad dabartiniai departamento vadovai, grįžę į valstybės tarnybą iš privataus verslo, gali ir toliau veikti buvusių partnerių naudai, o kitos įmonės esą patiria spaudimą.

„Ateina signalai iš projektuotojų, užsakovų, net pareigūnų, kad su mumis draudžiama dirbti ir net bendrauti. Iš aplinkos jaučiamas spaudimas. Yra skambučiai, kad atėjus naujai PAGD vadovybei, esą mūsų projektams ir objektams, kuriuose mūsų kompanija yra dariusi gaisrinės saugos dalis, bus problemų su pridavimais. Ne paslaptis, kad stambūs projektų vystytojai mėgsta apsilankyti departamente, atsiklausti, kas priimtinas dalyvis, kas ne. Rekomendacijų paprašyti. Rekomenduojama paprastai būna ta įmonė, kuri būna arčiau vadovybės“, – tvirtino V. Ambrazevičius.

Kelyje į postą – muštynės

Šios srities specialistai dalijosi su DELFI: esą metų pradžioje PAGD vadovu tapęs K. Lukošius, beveik dešimtmetį sukęsis susijusiame versle, buvęs draugiškai paprašytas – nebesikišk į šią sritį. Nori būti vadu – būk, bet neveik ir kitoje stovykloje. Jis esą pažadėjo.

PAGD direktoriumi K. Lukošius vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno teikimu buvo paskirtas vasario 8 dieną. Prieš tai buvo kilęs vietinės reikšmės skandaliukas: užimti PAGD vadovo postą atsisakė anksčiau principinį sutikimą davęs buvęs ilgametis šio departamento direktoriaus pavaduotojas, vos prieš metus išėjęs į užtarnautą pensiją, V. Kaziliūnas.

Nebeteikti jo kandidatūros sausio pradžioje V. Kaziliūnas paprašė „dėl asmeninių priežasčių“. Kiek vėliau pasirodė informacija, kad Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo paviešinta, jog šis pareigūnas praeityje buvo sulaukęs įtarimų dėl smurto.

Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas žurnalistams paaiškino: „Jis kažkokio vakarėlio metu susistumdė su bendradarbe.“ Apie šį incidentą esą nebuvo užsiminta nė vienoje pažymoje, kurių paprastai prašoma skiriant asmenis į atsakingus postus.

Taigi, V. Kaziliūnas pasitraukė, direktoriumi buvo paskirtas K. Lukošius. O po mėnesio naujasis PAGD vadovas įdarbino patarėją. Juo tapo tas pats V. Kaziliūnas.

VPGT nuotr.

„Šių metų kovo mėnesio pradžioje naujasis departamento vadovas pasiūlė tapti šio departamento patarėju. Išklausęs jo nuostatas apie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos modernizavimą, sistemos tobulinimą, priėmiau jo pasiūlymą dirbti departamento patarėju“, – DELFI teigė V. Kaziliūnas.

K. Lukošius DELFI tvirtino, kad PADG direktoriaus pareigas sutiko užimti, nes jo tikslas esąs „ne tik užtikrinti gyventojų saugumą, modernizuoti ir tobulinti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, bet ir užtikrinti tinkamas ugniagesių darbo ir užmokesčio sąlygas, didinti departamento veiklos skaidrumą ir veiksmingumą“.

Departamento patarėju V. Kaziliūną jis pakvietęs dėl šio kompetencijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos srityje. „Jis puikiai išmano šią sistemą, siekia ją keisti ir tobulinti, nebijo pokyčių. Jo tikslas – ne tik gerinti ugniagesio darbo sąlygas, bet ir gerinti ugniagesio profesijos prestižą. Šis etatas buvo įsteigtas iki man pradedant eiti direktoriaus pareigas“, – nurodė K. Lukošius.

DELFI pradėjus domėtis šiuo paskyrimu, ėmė aiškėti schema, kuri gaisrinės saugos specialistams buvo žinoma ne vienus metus. Jos ištakos – K. Lukošiaus oficialioje biografijoje, kur nurodoma, kad pareigūno karjerą jis pradėjo 1997 metais PAGD Gaisrinių tyrimų centre. Tuometinis jo viršininkas buvo V. Kaziliūnas, o kolega – pareigūnas Edvardas Charžauskas. Šių trijų vyrų biografijos toliau buvo glaudžiai susijusios.

Santykiai buvo ypatingai glaudūs

K. Lukošiaus biografijoje nurodoma, kad Gaisrinių tyrimų centre jis dirbo iki 2006-ųjų – tų metų lapkritį tapo PAGD direktoriaus pavaduotoju. Šiose pareigose jam buvo priskirta tiesiogiai kuruoti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą – tai yra, prižiūrėti pareigūnų veiklą, dalyvaujant projektų patikroje, derinime, statinio pripažinime tinkamu naudoti, bei rengti tai reglamentuojančius teisės aktus.

2008 metų rugsėjo 30 dieną K. Lukošiui iš pareigų pasitraukus, jas perėmė V. Kaziliūnas, prieš tai padirbėjęs Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku.

Pasitraukęs iš PAGD, K. Lukošius užėmė projektų direktoriaus pareigas įmonėje „Poliprojektas“. Šios įmonės, įsteigtos 2005 metais, vienintelis akcininkas 2008-aisiais buvo anksčiau iš Gaisrinių tyrimų centro išėjęs E. Charžauskas.

Bendrovėje, kurios pagrindinė veikla – gaisrinės saugos sprendimų rengimas bei pagalba statytojams pripažįstant statinius tinkamais naudoti, K. Lukošius dirbo iki 2014 metų. Tuo pačiu metu jis buvo susijęs ir su kitomis E. Charžausko įmonėmis.

Nors paskyrimo metu platintoje dabartinio PAGD biografijoje nurodoma, kad pastaraisiais metais, iki paskyrimo departamento vadovu, jis dirbo paties įkurtoje įmonėje „Gaisriniai tyrimai“, tai nėra tiesa. Oficialiais Registrų centro duomenimis, bendrovę „Gaisriniai tyrimai“, užsiimančia gaisrinės saugos ekspertine ir tiriamąja veikla, 2005 metais įsteigė E. Charžauskas, iki 2010 metų valdęs jos akcijas.

K. Lukošius „Gaisrinius tyrimus“ perėmė tik 2010-aisiais, o po kelerių metų pakartojo panašų sandėrį, tik atbuline tvarka.

Dirbdamas „Poliprojekte“ ir valdydamas „Gaisrinius tyrimus“, 2011 metų spalio 28 dieną jis įsteigė bendrovę „Gaisro technika“, tiekiančią gaisrų gesinimo įrangą bei medžiagas ir atliekančią jų techninę priežiūrą. 2012 metų pabaigoje, Registrų centro duomenimis, šios įmonės akcijos buvo parduotos E. Charžauskui.

„Versle yra normalu steigti įmones, siekiant, kad jos būtų pelningos, o esant galimybei, jas parduoti. Įmonių pirkimo ir pardavimo priežastys yra konfidencialios“, – DELFI raštu perdavė K. Lukošius.

Panašiu metu K. Lukošius tapo ir Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos (LGSA) prezidentu. Ši organizacija, kartu su Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, taip pat Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacija, be kita ko, turi teisę vykdyti gaisrinės saugos projektavimo ir ekspertizės specialistų – ekspertų – profesinį vertinimą. Jiems išduodamas sertifikatas suteikia teisę vadovauti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims. Kaip nurodo galutinį sprendimą dėl atestavimo priimantis Statybos produktų sertifikavimo centras, toks atestavimas leidžia parinkti tinkamos kvalifikacijos specialistus ir išvengti pavojaus dėl netinkamai suprojektuotų ir pastatytų statinių.

Privačiose įmonėse dirbęs K. Lukošius ne tik vadovavo ekspertų atestaciją vykdžiusiai LGSA, bet ir rengė profesinių žinių patikrinimo egzaminų programas.

Į pareigas išlydėjo su „kraičiu“

2016 metų pavasarį į pensiją iš PAGD išėjo V. Kaziliūnas. Teisingiau, tuometinė departamento vadovybė panaikino jo užimamą etatą, o kitų lygiaverčių pareigų atleidžiamas direktoriaus pavaduotojas atsisakė.

„Su buvusiu vadovu Remigijumi Baniuliu (jis praėjusių metų pabaigoje išėjo į pensiją – DELFI) nemačiau jokių galimybių ir prasmės toliau dirbti. Beje, buvęs vidaus reikalų ministras buvo pasiūlęs toliau tęsti direktoriaus pavaduotojo darbą“, – raštu DELFI nurodė į PAGD grįžęs V. Kaziliūnas.

Pernai, išėjęs į pensiją, be darbo V. Kaziliūnas neliko. Iš karto po pasitraukimo iš PAGD jis tapo bendrovės „Sumanūs saugos sprendimai“ direktoriumi. Šios įmonės, įkurtos praėjusių metų vasario 10 dieną, steigėja – bendrovė „Investavimo projektai“. Registrų centro duomenimis, jos vienintelė akcininkė nuo 2015 metų gruodžio 16-osios yra E. Charžausko valdoma bendrovė „Poliprojektas“.

„Sumaniems saugos sprendimams“ kelis mėnesius nuo įsteigimo, iki praėjusių metų gegužės 9 dienos vadovavo pats E. Charžauskas. Gegužės 10 d. vadovo pareigas, Registrų centro teikiamais duomenimis, užėmė V. Kaziliūnas.

„E. Charžauskas yra buvęs mano kolega, nuo 1999 metų teko su juo kartu dirbti valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. E. Charžauską vertinu kaip kompetentingą ir principingą savo srities specialistą. Valstybinę priešgaisrinio galbėjimo tarnybą E. Charžauskas paliko gerokai anksčiau nei aš, tuo metu mūsų darbinė veikla ir išsiskyrė, darbo santykiai nutrūko. Kai 2016 metais baigiau tarnybą, PAGD gegužės mėnesį man jis pasiūlė 0,5 etato dirbti UAB „Sumanūs saugos sprendimai“. Sutikau dirbti tik įsitikinęs, kad veikla UAB nebus susijusi su mano užimtomis pareigomis PAGD ir nebus viešųjų, ir privačiųjų interesų konflikto“, – tvirtino V. Kaziliūnas.

Dėl V. Kaziliūno pasispaudė ir K. Lukošius. Buvęs vadovas 2016-ųjų balandžio 4 dieną jį pakeitė LGSA pirmininko poste. Šias pareigas V. Kaziliūnas, dirbdamas PAGD patarėju, eina iki šiol. Jis tvirtina interesų konflikto tame neįžvelgiantis.

Vis dėlto privačiame versle V. Kaziliūnas sukosi vos pusmetį. Jau 2016 metų gruodį, pamiršęs pažadus niekada nebegrįžti į tarnybą, sutiko tapti PAGD direktoriumi, bet netikėtai tokios galimybės atsisakęs, į šią vietą, kaip teigiama, rekomendavo K. Lukošių.

Pastarasis tuo metu skubėjo nutraukti akivaizdžias sąsajas su E. Charžausku. Kitą dieną po to, kai oficialiai buvo paskirtas PAGD direktoriumi, vasario 9-ąją, K. Lukošius pardavė turėtas įmonės „Gaisriniai tyrimai“ akcijas jau minėtai įmonei „Investavimo projektai“ už 25 tūkst. eurų. Dar po kelių dienų ši įmonė perėmė ir anksčiau K. Lukošiaus įsteigtą, o paskui E. Charžausko valdytą bendrovę „Gaisro technika“.

Pareigūnu vėl tapusio K. Lukošiaus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) privalomai pateikta interesų deklaracija atskleidžia, kad sandorių su šiomis įmonėmis buvo ir daugiau. Tą dieną, kai grįžo į PAGD, K. Lukošius iš „Gaisrinių tyrimų“ už 4888 eurus nusipirko automobilį, o po savaitės iš „Poliprojekto“ – namą už 165 tūkst. eurų. Dėl pastarojo pirkinio, kurį aprašė portalas 15min., vidaus reikalų ministras E. Misiūnas kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertini paskelbtą informaciją.

Kalba apie užnugarį saviškiams

Kam buvusiems, o dabar ir esamiems pareigūnams prireikė tokios vinklios schemos, kaip aprašytoji?

„Visada būdavo taip, kad K. Lukošius dirbdavo savo srityje, aš – savo. Ir mes stengdavomės nemaišyti sričių. Ilgainiui nusistovėjo taip, kad K. Lukošius dirbdavo su ekspertizėmis daugiausia, ir vėliau dar vienu momentu mes buvome jį prikvietę „Gaisriniuose tyrimuose“ dirbti. Bet laike išdėliojus, tai pradžioje aš įsteigiau, o po to gavosi taip, kad negalėjau tos veiklos tiek kuruoti, elementariai dėl darbo krūvio, ir prašiau pagalbos. Samdžiau K. Lukošių, o po to gavosi taip, kad samdytas žmogus daugiausia ten dirbo ir perėmė tą kompaniją, normaliu būdu. Taip susidėliojo“, – DELFI tikino pasikalbėti sutikęs E. Charžauskas.

Kiti DELFI pašnekovai šioje situacijoje įžvelgė galėjus būti kitokius išskaičiavimus. „Paprasta schema: „Poliprojektas“, vadovaujamas E. Charžausko, rengė gaisrinės saugos dalies projektus, jų ekspertizes atlikdavo „Gaisriniai tyrimai“, atstovaujami K. Lukošiaus ir asmeniškai jis pats, kaip ekspertas. Tuometinis PAGD direktoriaus pavaduotojas V. Kaziliūnas pasirūpindavo, kad statiniai, kurių projektus rengė minimos bendrovės, būtų pripažinti tinkamais naudoti. Galima sakyti paprastai: pats suprojektuoju, pats atlieku ekspertizę ir patvirtinu, kad projektas geras“, – DELFI aiškino V. Ambrazevičius.

A. Ufarto (DELFI) nuotr.

Kaip atrodė tokie sprendimai, atskleidžia DELFI turimi dokumentai. Pateiksime tik vieną iš daugelio pavyzdžių. 2010 metų rugsėjo 30 dieną tuo metu laikinai PAGD vadovo pareigas ėjęs direktoriaus pavaduotojas V. Kaziliūnas pasirašė raštą „Dėl techninių priemonių vykdymo“. Jame nurodyta, kad PAGD techninė komisija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi bendrovės „Poliprojektas“ prašymą pritarti techninėms priemonėms, skirtoms kompensuoti nukrypimus nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, projektuojant komercinės paskirties pastatą Vilniaus Lvovo gatvėje 105a, jam pritarė.

Šis objektas, kurio gaisrinės saugos dalį parengė „Poliprojektas“, o kaip ekspertas, teigiama, įvertino K. Lukošius, – tai statinys prie antžeminių suskystintų dujų rezervuarų, kuris pagal reglamentą neturėtų iškilti arčiau kaip per 80 metrų nuo galimo pavojaus šaltinio. Tačiau šis komercinis pastatas nuo degalinės nutolęs vos per keliolika metrų, o saugantis nuo galimų grėsmių, prieš jį leista įrengti 14 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio ekranuojančią sienelę, taip pat pasiūlyta arčiausiai rezervuarų esančią galinę pastato sieną suprojektuoti atsparią mechaniniam poveikiui.

Specialistų teigimu, tokių projektų buvo ne vienas. „Apstu objektų, kuriuose neįrengtos evakuacinės laiptinės, ugniai atsparios metalo konstrukcijos, gesinimo ir dūmų šalinimo sistemos, nepaisoma saugių atstumų ir panašiai. Normos neišlaikomos, tačiau projektas parengiamas, įvertinamas eksperto ir teikiamas į valstybinę komisiją pridavimui. Dabar tas pats K. Lukošius, kuris veikė kaip ekspertas, yra PAGD direktorius. Objekto priėmimo komisijos narys bus inspektorius, kuris dirba PAGD ir yra tiesiogiai jam pavaldus. Jis matys eksperto, tai yra, savo vadovo, pavardę dokumentuose – kaip jam vertinti, ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimus?“, – stebėjosi V. Ambrazevičius.

DELFI prašė PAGD pateikti informaciją, kiek „Poliprojekto“ ir susijusių įmonių projektų buvo įvertinti K. Lukošiaus, kaip eksperto, ir kiek jų laukia pridavimo.

„Tarp Statybos techninio reglamento 10 priede statybos užbaigimo komisijai privalomų pateikti dokumentų nenurodyta pateikti informaciją apie gaisrinės saugos ekspertus, tikrinusius statinių projektus. Praktikoje ši informacija statybos užbaigimo metu paprastai nenurodoma, tad neturime teisinio pagrindo, taip pat ir praktinių galimybių pateikti Jūsų prašomus duomenis“, – perduotame atsakyme rašė PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Valauskienė.

Pasiteiravus, kokiu būdu yra užtikrinama, kad PAGD specialistai, vertinantys K. Lukošiaus anksčiau kaip eksperto teiktus projektus, išlaikys objektyvumą, ji nurodė: „Pagal suteiktus įgaliojimus, sprendimus valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo ir vykdymo klausimais priima Vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius (šiuo metu šias funkcijas vykdo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas). Taigi, direktorius nėra valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas ir nepriima jokių sprendimų dėl valstybinės priešgaisrinės priežiūros“.

K. Lukošius DELFI tvirtino kaip ekspertas vertinęs daug projektų, ir ne tik minėtų bendrovių – duomenis apie tai esą galėtų pateikti įmonių vadovai. „Negalėčiau pakomentuoti individualių konkrečių projektų ar atskirų jų sprendinių neturėdamas oficialių dokumentų“, – nurodė jis.

Neigia vieni kitiems padėję

Gaisrinės saugos rinkoje veikiantys verslininkai tvirtina, kad situacija nepasikeitė ir K. Lukošiui bei V. Kaziliūnui grįžus į PAGD.

„Dabartiniu laikotarpiu projektuotojams ir statytojams nieko neslepiant per minėtas įmones siūlomos paslaugos, nurodant, kad visos galimos „problemos“ gali būti teigiamai sprendžiamos per PAGD vadovą K. Lukošių bei jo patarėją V. Kaziliūną. Pastarasis tuo pačiu metu dirba ir LGSA prezidentu, o asociacija dalyvauja specialistų žinių patikrinime. Vadinasi, V. Kaziliūnas tiesiogiai dalyvauja ir PAGD veikloje, ir specialistų, kurie dirba su projektais, testavime. O vertinimo komisijos pirmininkas yra LGSA deleguotas E. Charžauskas“, – pasakojo V. Ambrazevičius.

Apie susiklosčiusią padėtį kalba ir kitų su gaisrine sauga susijusių organizacijų atstovai.

„Neslėpsiu, žinau, kad yra tokia situacija, – DELFI sakė Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas. – Bet ne mes ją sukūrėme, ir asociacijos įmonės dirba tokioje situacijoje, kokia yra“.

Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacijos vadovas Vygaudas Kurkulis teigė gavęs organizacijos narių nusiskundimų, kad jiems gali būti daromas viešas spaudimas statybų rinkoje.

„Bandoma sudaryti nuomonę, kad kai kurios įmonės, nesusiję su minimais asmenimis, gali nesugebėti taip gerai atlikti darbų, kaip kitos. Apie kai kurias įmones esą formuojama negatyvi nuomonė. Esu gavęs vieno asociacijos nario oficialų kreipimąsi, kur tiesiai šviesiai įvardijama, kad buvo bandoma suabejoti jų įmonės gebėjimu dirbti. Dar paklausinėjau, ar tai nėra kažkokie asmeniškumai, bet iš tiesų susidaro įspūdis, kad kai kurie PAGD atstovai leido sau per daug atvirauti. Rašau paklausimą PAGD, ar iš tiesų vyksta tokie dalykai“, – sakė jis.

DELFI pasiteiravus K. Lukošiaus, ar minimu laikotarpiu kartu su V. Kaziliūnu galėjo dalyvauti priimant privačiam verslui palankius sprendimus, jis tvirtino: „Man nesuprantamos tokios prielaidos ir kaip galima taip teigti“.

„Sprendimą pasirašyti arba nepasirašyti statinio statybos užbaigimo aktą priima valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, kuris skiriamas konkretaus statinio statybos užbaigimo komisijos nariu. Minėti komisijų nariai sprendimus priima patys asmeniškai, kai statybų užbaigimo komisijos metu patikrina statinius ir pasirašydami statybos užbaigimo aktus patvirtina/nepatvirtina, kad statiniai ir jų projektai atitinka jiems nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. PAGD direktoriaus pavaduotojas, kiek man žinoma, nebuvo šios komisijos narys ir komisijos darbe nedalyvauja.Be to, paminėtina, kad nesu supainiojęs privataus ir viešojo sektoriaus interesų. Į privatų verslą išėjau dirbti tik palikęs valstybės tarnybą. Dirbdamas ekspertu nedirbau tuo pačiu metu valstybiniame sektoriuje“, – aiškino PADG vadovas.

Taip pat jis reagavo į verslo atstovų išsakytas abejones, kad šiuo metu gali būti proteguojamos su E. Charžausku susijusios įmonės, sudarant kliūtis kitiems verslo subjektams.

„Man nesuprantamos tokios prielaidos ir kaip galima taip teigti. Atskiros įmonės, įstaigos ar organizacijos nėra ir negali būti išskiriamos priimant sprendimus“, – raštu DELFI atsakė K. Lukošius.

E. Charžauskas DELFI taip pat tvirtino, kad kalbos apie tai, jog K. Lukošius ir V. Kaziliūnas proteguoja jo įmones, yra „visiška netiesa“.

„Taip, K. Lukošius – buvęs kolega. Bet kažkokių ypatingų santykių aš tikrai nepalaikau. Neturime dabar tiesiog net laiko susitikti. Tikrai pažįstu ir V. Kaziliūną, bet jokių tokių dalykų (protegavimo – DELFI) gyvenime nėra buvę“, – aiškino jis.

Verslininkas teigė, jog kalbos apie jo ir pareigūnų santykius jam kelia nuostabą. „Man tai gėda būtų prašyti kokių pagalbų, nes aš tikrai esu pakankamai geras specialistas, šitoje srityje visą gyvenimą dirbu, ir stipriai jaučiuosi šitoje srityje, ir man jokių pagalbų nereikia. Absoliučiai nereikia. Yra kompanijos, kurioms reikia, ir jos ieško tokių galimybių. Mums tikrai nereikia, nes mes išmanome savo sritį ir sugebame išspręsti savo jėgomis, o ne kažkokiais prašymais“, – tvirtino E. Charžauskas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...