captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šis Seimas gali tapti apkaltų rekordininku

Iki šiol per apkaltą iš Seimo per skirtingas kadencijas buvo pašalinti du parlamentarai – Linas Karalius 2010-aisiais ir Neringa Venckienė 2014-aisiais. Tad šis Seimas apkaltų gausa išsiskirtų vien  pašalindamas Mindaugą Bastį ir Kęstutį Pūką, o jei įvyktų ir kitos apkaltos, būtų pasiektas rekordas.
K. Pūkas, BNS nuotr.
K. Pūkas, BNS nuotr.

Apie tai, kad įmanoma ir daugiau apkaltų, prabilo Seimo pirmininkas, mūsų laidai patvirtinęs, kad šiuo metu vyksta du prokurorų tyrimai. Šiandien dar neaišku ir kuo baigsis Antikorupcijos komisijos pradėtas socialdemokrato Artūro Skardžiaus verslo ir ryšių tyrimas. Tuo metu Konstitucinio Teismo atsakymų dėl M. Basčio ir K. Pūko laukiama spalį. Bet kuriuo atveju, kad ir kiek apkaltų būtų, teisinės neliečiamybės atėmimo atvejų, tai tik įrodymas, kad politikų veikloje dar labai trūksta sąžiningo elgesio ir skaidrios veiklos.

„Pagal tai, kas vyksta dabar, kas iki šiol vyko, žinote, dalyvavimas advokatų kiekviename posėdyje, procedūrų ilginimas arba vilkinimas, tai tikrai ne ta veikla, tai nėra tokie garbingi poelgiai tiesiog, ieškojimas būdų, kaip išsaugoti, išsisaugoti save Seime“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Ir, atrodo, Seimo pirmininkas teisus. Dėl seksualinio priekabiavimo įtariamas su partija „Tvarka ir teisingumas“ į Seimą atėjęs K. Pūkas dingęs kaip į vandenį, todėl jau beveik tris mėnesius Seimo sudaryta speciali komisija negali parašyti išvados dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės.

Naikinti politiko imunitetą yra paprašęs generalinis prokuroras. K. Pūką norima patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl galimo seksualinio priekabiavimo, bet ir galbūt dėl ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.

Išvadą dėl Seimo nario komisija turėjo pateikti liepos pradžioje, bet gavus informacijos, kad K. Pūkas serga, komisijos darbas pratęstas iki rugsėjo. Tačiau ir prasidėjusioje rudens sesijoje K. Pūkas nepasirodė, specialios komisijos pirmininkui teko ieškoti, kur dingo parlamentaras, nes šis nesiteikė pranešti, kad jam praėjusią savaitę atlikta operacija. Tad komisijos darbą Seimas dar kartą pratęsė, šį kartą iki gruodžio 15-osios.

„Mes privalom apklausti patį Seimo narį, dėl kurio sudaryta komisija. O žinant, kad tai toks atvejis... Po to sprendimus šis asmuo tikrai gali kvestionuoti, tad mes, norėdami apsidrausti, būtent elgiamės taip ir prašome pratęsimo“, – kalbėjo Seimo specialiosios komisijos pirmininkas Antanas Baura.

„Aš po operacijos. Kai grįšiu iš ligos, tada galėsim šnekėti“, – sakė K. Pūkas.

Paklaustas, kad vis tiek rinkėjai norėtų žinoti, kuo jis serga ir kiek laiko nebus darbe, Seimo narys atsakė: „Ačiū. Vi-so-ge-ro“.

Seimo kanceliarija atsiuntė atsakymą, kad, jų žiniomis, K. Pūkas nedarbingumo pažymėjimą turi iki rugsėjo 21 d. O štai K. Pūko padėjėja Specialiosios komisijos pirmininkui teigė, kad parlamentaro nebus mažiausiai iki lapkričio vidurio.

„Šita istorija ir tragiška, ir šiek tiek juokinga, matant šito personažo vaidmenį Seime. Man tai atrodo, kad būtų labai vyriška padėti mandatą ir išeiti, bet jis to nepadarė ir, natūralu, kad pasirinko vilkinimo kelią“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

Oficialioje K. Pūko svetainėje Seimo puslapyje paskutinį kartą pranešimas žiniasklaidai publikuotas balandį, apie susitikimus su rinkėjais nėra iš viso jokios informacijos.

„Tai yra ne šiaip privatus asmuo, tai – Seimo narys, ir mažų mažiausiai atskaitomybė tikrai turėtų būti, nes piliečiai turi žinoti, ką veikia Seimo narys, ir už ką jam mokamas atlyginimas. Panašu, kad K. Pūkas ir toliau vadovaujasi principu, kad aukščiau Seimo yra tiktai dievas, tai, panašu, kad jis save irgi laiko tokiu“, – kalbėjo M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė Rima Urbonaitė.

Pavasarį Seimas K. Pūkui pradėjo apkaltos procesą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Teigiama, kad teismas, ar buvo sulaužyta priesaika ir pažeista Konstitucija, turėtų nuspręsti spalį.

Spalį turėtų paaiškėti ir Konstitucinio Teismo sprendimas dėl socialdemokrato M. Basčio. Parlamentarui pašalinimas iš Seimo gresia už, kaip Seimo komisija konstatavo, parlamentaro priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.

Ar gali būti dar vienas apkaltos procesas – socialdemokratui A. Skardžiui, kol kas neaišku, nes tik šią savaitę parlamento pavedimu Antikorupcijos komisija pradėjo tirti A. Skardžiaus veiklą. Buvo išklausyta saugumo darbuotojų informacija apie politiko šeimos verslą Baltarusijoje. Vienoje šios šalies įmonėje „Investenergostroj“, plėtojančioje saulės energetiką, A. Skardžiaus žmona turi penktadalį akcijų. Komisija aiškinasi, kaip A. Skardžius susijęs su šia įmone, ir ar jam akcininkai nedaro spaudimo.

„Verslą daryti su Rusija, Baltarusija, kur verslas suaugęs su politiniu režimu, tai ne tik biznio reikalai. Natūralu, kad dažniausiai tai turi ir politinę potekstę. Tai, kai atsiranda ryšys tarp politikos ir verslo, akivaizdu, kad atsiranda rizikos ir keliamas klausimas, koks yra santykis ir lojalumas Lietuvai?“ – svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys L. Kasčiūnas.

Tad neprabėgo nė metai nuo naujojo Seimo darbo pradžios, o dvi apkaltos procedūros jau įsibėgėjo, galbūt dar viena laukia ateityje. Ir, atrodo, tai – ne pabaiga. Seimo pirmininkas sako, kad vyksta dar du tyrinimai.

„Kai prokurorai kreipsis, tada ir galėsime įvardyti tuos skaičiukus, kurių galėtų būti daugiau. Taip, yra tyrimai atliekami, tai reiškia gali būti ir toks kreipimasis. Du tyrimus aš žinau, kad yra atliekami“, – sakė V. Pranckietis.

Paklaustas, art tai dar papildomai be M. Basčio ir K. Pūko, Seimo pirmininkas patvirtino: „Taip“.

Teigiama, kad Seimo pirmininkas ir „valstiečių“ frakcija yra užsimoję netoleruoti į korupcines ar kitas nusikalstamas veikas įsipainiojusių parlamentarų. Tad „Savaitės“ šaltinių teigimu, apkaltos procedūra gali būti inicijuota buvusiam Liberalų sąjūdžio vicepirmininkui Gintarui Steponavičiui. Jam prokurorai yra pareiškę įtarimus piktnaudžiavus. Iš partijos pasitraukęs, teisinės neliečiamybės netekęs politikas yra įsivėlęs į politinės korupcijos bylą.

Dar vienas apkaltos procesas gali grėsti ir Seimo nariui Nagliui Puteikiui. Jis yra kaltinamas šmeižtu. Generalinis prokuroras dar pernai prašė Seimo naikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę. Tačiau tuomet parlamentarai buvo palankūs kolegai. Šią savaitę prokuratūra prašymą pakartojo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija pritarė sprendimui, kad Seimas dar kartą spręstų dėl K. Puteikio neliečiamybės.

Teigiama, kad, jei apkaltos būtų inicijuotos, tai per šią rudens sesiją. Apžvalgininkai sako, kad tai – dar vienas įrodymas, jog politikoje skaidrumo ir sąžiningumo itin trūksta.

„Daugelis sako, kad tai yra susidorojimo priemonė, bet puikiai suprantame, kad, jei tu neturi ryšių, jei tu, galų gale, nekalbėjai su žmogumi taip, kad visi paklausę įrašą, na, mažų mažiausiai pakraupsta, tai nebūtų nei apkaltų, nei panašių dalykų Seime. Bet, deja, patys politikai yra apkaltų autoriai, kaip mes bežiūrėtumėme, bet jų veikla yra tas pagrindas, dėl ko atsiranda apkaltos“, – sakė M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė R. Urbonaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close