captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dviem tautinių mažumų mokyloms neleista tapti ilgosiomis gimnazijomis

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesuteikė ilgųjų gimnazijų statuso dviems tautinių mažumų ir vienai lietuviškai mokyklai.
Asociatyvinė BNS nuotr.
Asociatyvinė BNS nuotr.

Sostinės taryba dar rugpjūčio viduryje priėmė sprendimą, jog dvi tautinių mažumų pagrindinės mokyklos – rusiškai mokanti Aleksandro Puškino ir lenkiškai ugdymą vykdanti Simono Konarskio – taptų ilgosiomis gimnazijomis, tačiau ŠMM konstatavo, kad mokykloms pertvarkyti iš pagrindinių į gimnazijas nėra teisinio pagrindo.

„Šiandien nėra ko akredituoti, mokylos yra pagrindinės, jų nuostatai fiksuoja, kad jos gali teikti pradinį ir pagrindinį išsilavinimą. O galvoti, kad priėmus rugpjūčio 18 dieną sprendimą rugsėjo 1 dieną bus įvykusi akreditacija, paprasčiausiai yra nerealu“, – BNS sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Jis sako, kad šiuo metu teisės aktai numato, jog nuo rugsėjo 1-osios vidurinio ugdymo mokyklų, kuriose veikia 1–12 klasės, nelieka, išskyrus tam tikras išimtis, t. y. ilgųjų gimnazijų tipą. Viceministras teigia, kad ministerija iki sausio 1-osios sieks parengti reikiamus teisės aktus, kurie leistų išimtis ne tik gimnazijoms, bet ir pagrindinėms mokykloms.

Rusišką A. Puškino mokyklą siekta pertvarkyti į ilgąją gimnaziją su humanistinės kultūros meninės veiklos samprata. Lenkiškoji Simono Konarskio gimnazija turėjo įgyti novatoriško verslumo ugdymo pakraipą.

Kaip BNS nurodė laikinasis savivaldybės Švietimo departamento vadovas Alvydas Puodžiukas, nuo rugsėjo S. Konarskio mokykloje vienuoliktokai mokysis, tačiau jie priskirti kitai, Jono Pauliaus gimnazijai. Tuo metu A. Puškino mokyklos vienuoliktokai priskirti Vasilijaus Kačialovo gimnazijai.

Taryba taip pat yra nusprendusi, jog Adomo Mickevičiaus gimnazija turėtų tapti ilgąja – siekta, kad joje galėtų mokytis penktokai. Anot A. Puodžiuko, čia penktokai mokysis nepaisant to, kad pagal ankstesnius ugdymo planus to nebuvo numatyta. G. Kazakevičius sako, kad šiai gimnazijai savivaldybė akreditacijos neprašė ir gali pati apsispręsti dėl ugdymo joje.

Savivaldybė taip pat prašė kaip ilgąją gimnaziją su sporto pakraipa akredituoti ir lietuvišką Fabijoniškių pagrindinę mokyklą, jai dėl tų pačių priežasčių akreditacijos ministerija nesuteikė. Pasak A. Puodžiuko, problemų dėl šios mokyklos nekyla, nes čia vienuoliktokų nėra.

Daryti išimtis tautinių mažumų mokykloms savivaldybėje nuspręsta Varšuvos pareigūnams įvairių lygių susitikimuose raginant Lietuvos valdžią rūpintis lenkiškų mokyklų išsaugojimu. To reikalauja ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kurios frakcija savivaldybėje ir inicijavo dalį projektų. Sostinės vicemeras ir socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas anksčiau patvirtino, jog yra kalbėjęs ir su partiečiu Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi apie galimybes suteikti išimtis lenkiškų kalba mokančioms mokykloms, tačiau, anot G. Palucko, tai padaryta po konsultacijų su tautinių mažumų, tėvų bendruomenėmis.

Klausimas kelia dideles įtampas sostinės taryboje – sprendimą siūlyti lengvatas mokykloms rugpjūtį boikotavo konservatoriai, kaltindami liberalus „politine prekyba“, tuo metu liberalai koalicijos partnerių veiksmus vadino „politiniu demaršu“.

Švietimo įstatymas numato, kad ilgoji gimnazija, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, gali išlaikyti vidurinę ugdymo programą, jei tai yra vienintelė teritorijoje esanti tautinės mažumos mokykla, taip pat jei ji vykdo specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...