captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kritikuoja mero skyrimą į Klaipėdos uosto valdybą

Gerosios valdymo praktikos ekspertas kritikuoja Susisiekimo ministerijos sprendimą į Klaipėdos uosto valdybą paskirti uostamiesčio valdžios atstovą. Miesto tarybos sprendimu, nuo rugpjūčio valstybės valdomos įmonės valdyboje dirba Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Toks sprendimas – precedentas, prieštaraujantis Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms ir sukeliantis interesų konflikto riziką, BNS sako asociacijos „Baltic Institute of  Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius.

Ministerija savo paskyrimą aiškina siekiu užtikrinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp uosto ir miesto valdžios. Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus tikisi, kad mero dalyvavimas uosto valdyme leis miestui geriau suprasti jo veiklą ir padės išvengti nesusipratimų.

Tuo metu pats V. Grubliauskas tikina, kad dirbdamas uosto valdyboje sugebės suderinti miesto bei uosto interesus.

Ties slenksčiu į EBPO – ydinga praktika

R. Ambrazevičiaus teigimu, miesto merą išrinkti uosto valdybos nariu nėra sveikintina praktika, ypač žinant, kad Lietuva jau kitais metais ruošiasi tapti pažangiųjų pasaulio šalių klubo – EBPO nare.

„Vadovaujantis gerosiomis bendrovių valdysenos praktikomis bei EBPO rekomendacijomis, valstybės kontroliuojamų įmonių valdybose neturėtų būti politikų ar politiškai angažuotų asmenų. V. Grubliauskas yra vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių ir Klaipėdos miesto meras. Šiuo atveju jam gali kilti interesų konfliktų tiek kaip merui, tiek kaip politinės partijos vienam iš lyderių, nes jam tikrai gali būti sudėtinga pirmiausia atstovauti uosto direkcijos interesams, kas ir yra pirminė valdybos nario pareiga“, – BNS teigė R. Ambrazevičius.

Jo manymu, efektyvų dialogą su miestu galima užtikrinti ir neišrenkant mero į uosto direkcijos valdybą. Asociacijos vadovas teigė anksčiau negirdėjęs apie tokią praktiką Lietuvoje, kad savivaldos atstovas dalyvautų valstybės valdomos įmonės valdyboje.

„Valdybose, kurių funkcija yra užtikrinti tvarią įmonės veiklą ir akcininkų lūkesčių pasiekimą, turi dirbti profesionalai, o ne politikai, valstybės tarnautojai ar kiti aiškius interesus turintys asmenys. Būtent taip yra pažangiose pasaulio šalyse“, – sako R. Ambrazevičius.

Tikisi abipusio supratimo

Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė BNS teigė, kad siekdama užtikrinti dialogą ir bendradarbiavimą, ministerija kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę su prašymu deleguoti miesto atstovą į Klaipėdos uosto valdybą. Anot jos, uostas yra neatskiriama miesto dalis, o uosto augimas ir plėtra – svarbus tiek Klaipėdos, tiek visai Lietuvos ekonomikai.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad V. Grubliausko buvimas įmonės valdyboje yra galimybė išspręsti komunikacijos problemą.

„Aš manau, kad didysis naudingumo koeficientas yra tas, kad meras visų pirma pamatytų ir išgirstų tą specifiką, kuri nesigirdi uosto taryboje ar net atskiruose posėdžiuose, kai turime uosto ir miesto bendrus klausimus. Valdyboje skamba specifiniai klausimai, plačiau analizuojamos finansinės galimybės ir situacija. Manau, kad miesto vadovui bus didelė nauda susipažinti dar arčiau su uostu“, – šią savaitę spaudos konferencijoje kalbėjo A. Vaitkus.

Miesto meras savo dalyvavimą įmonės valdyboje įvardija kaip signalą, kad miestas ir uostas yra partneriai, kurie abu prisiima atsakomybę dėl bendros strategijos formavimo bei kasdienių klausimų sprendimo.

„Tikimės dalyvauti matant uosto strateginių planų dėliojimą, kūrimą, įgyvendinimą ir, kiek leis galimybės ir kompetencija, teikti siūlymus, balsuoti ir įvertinti, ką darys uostas iš savo pozicijos“, – BNS sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Jis tikino, kad dirbdamas Klaipėdos uosto valdyboje, sugebės suderinti miesto ir uosto interesus.

„Manau, kad tiek miestas, tiek uostas daugeliu aspektų turėtų turėti bendrą matymą ir supratimą. Klaipėdos jūrų uostas yra vienintelė tokio pobūdžio įmonė, specifinė įmonė. (...) Aš laikau save atsakingu politiku ir suprantu, kad tai yra gera galimybė pačioje sprendimus priimančioje institucijoje ieškoti optimalių variantų dar iki juos priimant“, – sakė V. Grubliauskas.

Skirtingos uosto ir miesto vizijos dėl plėtros

Klaipėdos uostas ir miesto valdžia nesutaria dėl uosto plėtros. Liepą miesto taryba pritarė bendrojo plano keitimo variantui, pagal kurį artimiausią dešimtmetį nėra numatyta statyti išorinį uostą.

Tačiau jei vyriausybė nutars kitaip, miesto valdžios sprendimas neturės jokių pasekmių uosto plėtrai. Susisiekimo ministerija jau pritarė bendrojo plano koncepcijai, numatančiai maksimalią uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje, įskaitant išorinio uosto statybą Melnragėje.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau teigė, jog svarstant uosto plėtrą, turi būti suderinti miesto, gyventojų ir uosto interesai. Nesugebėjimą suderinti skirtingus interesus kaip pagrindinę problemą uosto plėtrai tuomet minėjo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Klaipėdos uosto valdyboje šiuo metu dirba jos pirmininkas susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, kuris prieš tai vadovavo asociacijai „Baltic Institute of  Corporate Governance“, taip pat Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktorius Saulius Kerza. Nepriklausomi nariai yra investicijų bendrovės „Ad Ventum“ generalinis direktorius ir buvęs „Avesčio“ vadovas Marius Dvareckas bei buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close