captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didėjantis atsparumas antibiotikams lemia dešimtis tūkstančių žmonių mirčių Europoje

Mirčių skaičiai, kuriuos lemia didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams – pribloškiantys: pernai Europoje dėl to mirė 25 tūkst. žmonių, spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti 2050 m. šis skaičius pasieks 10 mln. visame pasaulyje ir tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžys.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Atsparumas antibiotikams yra kompleksinė problema, kurią spręsti turi visi. Tam būtinas žmonių švietimas apie antibiotikų vartojimo kiekius bei pokyčiai gyvulininkystės versluose. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų šalyje vis daugiau gyvūnų augintojų suvokia problemos mąstą ir tampa atsakingesni ir imasi priemonių keisti požiūrį į gyvulių auginimą.

Atsiranda įmonių, stipriai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui ar ligų profilaktikai. Tuo jie prisideda, kad mūsų aplinkoje plačiai paplitę bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo  ir kadaise baisių ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai kuo ilgiau išliktų efektyvūs“, – teigia Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

300 proc. viršija rekomendacijas

Nepaisant to, kad apie atsparumą antibiotikams daug kalbama instituciniame lygmenyje, visuomenė apie tai žino nedaug.

„Paprastais žodžiais aiškinant, šis atsparumas reiškia, kad sergant ir gydantis antibiotikais, pastarieji nepadeda pasveikti, ir būtent tai lemia didelius skaičius mirčių Europoje ir pasaulyje“, – aiškina prof. Dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Pasak S. Čaplinsko, didžiausias rūpestis, susijęs su šia tema, yra nerimas dėl zoonozių – žmonėms ir gyvuliams bendrų ligų – ir jas sukeliančių bakterijų atsparumo antibiotikams. Šių ligų infekcijų sukėlėjai, kurie yra atsparūs antibiotikams, gali būti perduodami žmonėms tiesiogiai arba per maistą, ir apsunkinti žmonių gydymą. Europos šalių pranešimuose kaip atsparios kai kuriems svarbiems antibiotikams pažymimos dvi zoonozės – salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

Auginti be antibiotikų nelengva, bet įmanoma

VMVT duomenimis, vien per 2015 m. Lietuvoje žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Skaičiai ir toliau auga. Pagal proporcijas daugiausia antibiotikų naudoja vištų augintojai. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais paukštienos augintojai iš viso sunaudojo net 46 proc. visų sunaudotų antibiotikų per metus.

„Gyvulininkystės verslai sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą atlieka itin svarbų vaidmenį – visas pasaulis turėtų imti pavyzdį iš bendrovių, kurios palaipsniui visiškai atsisako antibiotikų auginant gyvulius. Pavyzdžiui, šalims, kuriose buvo imtasi veiksmų siekiant sumažinti, pakeisti ir permąstyti antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams, būdingas mažesnis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir jo mažėjimo tendencijos.

Faktas, kad tai nėra lengva ir reikalauja daug investicijų ir pastangų – mat reikia užtikrinti, kad augimo metu gyvuliai nesusirgtų. Bet pavyzdžių, kad tai įmanoma, toli ieškoti nereikia – Norvegija pirmoji visiškai uždraudė antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje, jos pavyzdžiu seka ir kiti“, – sako S. Čaplinskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...