captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Jurkonis: politologai kartais komentuoja tik dėl to, kad atsidurtų televizijoje

Politologo sąvoka, vartojama viešojoje erdvėje, tarsi pati savaime tampa argumentu tam, ką sako žmogus, pridedantis ją prie savo pavardės. Taip per festivalyje „Būtent“ vykusią diskusiją kalbėjo politikos analitikas, „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis, dažnai žurnalistų vadinamas tiesiog vienu iš politologų. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tai tarsi mantija, kuri suteikia autoritetą komentuoti tam tikrus politinius įvykius. Yra politikos mokslininkai, yra politikos filosofai ir teoretikai, yra politikos analitikai, apžvalgininkai, žurnalistai. Bet visi jie turi skirtingas profesijas. O politologu viešojoje sferoje dažniausiai gali būti bet kuris iš jų“, – pabrėžia V. Jurkonis. 

Vytautas Mitalas, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas,  mano, kad politologas yra reikalingas žmonėms, kurie ne visai supranta, kas yra politika, ir kuriems reikia tam tikro detalesnio paaiškinimo. Tačiau jis pabrėžia, kad politologu būti gali ne bet kas: „Politologas yra tas, kuris vykstantį politinį gyvenimą gali paaiškinti tam tikrais dėsniais arba tam tikromis  žiniomis. Nieko nėra skaudžiau, kai politologas pradeda aiškinti savo asmeninę nuomonę ir dar pateikia grubias faktines klaidas. Jeigu žinių bagažas nepakankamas, tai kaip toks žmogus gali paaiškinti kokius nors dėsnius ir įvykių esmę?“

Skeptiškas žvilgsnis į politologo sąvoką neatsirado iš niekur. Vakarų pasaulyje, išskyrus Lenkiją, ji apskritai nėra vartojama. Politologija epistemologiškai turėtų reikšti politikos tyrimą, pažinimą, tačiau susiklostė situacija, kad politologu vadintis gali bet kurios profesijos atstovas, pakankamai susipažinęs su politikos mokslu. 

„Freedom House“ atstovas taip pat sako, kad didžiausias skaudulys politikos analitikams yra tokie ekspertai, kurie drąsiai komentuoja visais gyvenimo klausimais. „Niekada nieko nedarė su Rusija, bet komentuoja apie Rusiją. Niekada neturėjo reikalų su Šiaurės Korėja, tačiau yra jos ekspertas. Prasidėjo neramumai Sirijoje, komentuoja apie Siriją. Žmonės kartais ateina tiesiog todėl, kad yra galimybė atsidurti televizijoje, o ne todėl, kad tai yra jų sritis“, – pasakoja jis.

Žmonės politologo sąvoką supaprastino dar ir todėl, kad supranta ją taip, kaip ji pateikiama žiniasklaidoje. Kaip tvirtina V. Jurkonis, žurnalistai, prašydami nuomonės ar komentaro, užuot rašę ilgą instituto pavadinimą ir dar ilgesnę eilę mokslinių laipsnių, tiesiog parašo žodį „politologas“, kuris tarsi viską pasako apie komentuojantį asmenį. „Politologas vis tiek reiškia tam tikrą statusą ir manau, kad labai svarbi yra ir akademinė, ir praktinė jo veikla“ – sako „Freedom House“ vadovas.

Tačiau nors dėl politologo sąvokos galima ginčytis, jais vadinamų specialistų įžvalgų svarbos niekas nepaneigs – žmonėms svarbu iš anksto žinoti, pavyzdžiui, numanomus rinkimų rezultatus. Pilietiškai visuomenei tai yra svarbu todėl, kad kiekvienas pasirinkimas tiesiogiai lemia valstybės gerovę, todėl aktyvūs rinkėjai siekia iš anksto išsiaiškinti, kodėl vieni sprendimai yra geresni už kitus, ir kaip jie gali paveikti žmonių gyvenimą. 

„Iš tyrimo, kuris atliktas jau po rinkimų, ir tiesiog konstatuojamas faktas apie tai, ką visi jau ir taip žino, nėra jokios naudos. O kai atskleidžiamos išankstinės prielaidos ir modeliai, kurie ir vėliau galioja, galima apmąstyti kitus rinkimus, politinės sistemos raidą ir kaitą“, – kalbėjo Laurynas Peluritis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas. 

Politinių įvykių prognozavimas ir jų vertinimas turėtų skatinti aktyvesnį piliečių įsitraukimą į diskusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Inga Vinogradnaitė. Politika yra tokia sritis, kurioje negali būti tikslaus matematinio apskaičiavimo, kaip ir kas įvyks, tačiau, pasak jos,  tai yra sfera, kurioje žmonės ne tik gali, bet ir privalo kalbėtis, aiškintis, diskutuoti ir apsvarstyti tai, kas vyksta. 

„Geri sprendimai turi remtis patirtimi, o mokslininkai surenka daugelio patirtį, nes individo patirtis yra ribota. Politologas ar sociologas surinko tą informaciją ir gali ją perduoti. Taip galėtų būti priimami geresni sprendimai. Demokratinėje visuomenėje pilietis priima sprendimus, tegul ir rinkimų metų, tačiau jis privalo suvokti, kokie aplink vyksta procesai, kaip ir kodėl jie vyksta, o politologas turi tai paaiškinti“ – teigė VU TSPMI docentė Inga Vinogradnaitė. 

Plačiau žiūrėkite įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...