captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Misiūnas: atėjo laikas padirbėti ne valstybiniame sektoriuje

Kas lėmė, kad daug kam netikėtai iš pareigų atsistatydino vienos didžiausios, ir gerus rezultatus rodžiusios valstybės įmonės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas?
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kai kurių politikų spaudimas ar tiesiog ministerijos neveiklumas? Lietuvoje veikiančių ir dėl stambių užsakymų kovojančių IT bendrovių vidiniai žaidimai, kai kurių žiniasklaidos priemonių tendencingumas ar tiesiog per maža alga? DELFI TV laidoje „Gyvai“ apie šiuos ir kitus dalykus buvo kalbinamas penktadienį apie atsistatydinimą iš vadovo pareigų pranešęs D. Misiūnas.

Užtruko stebėtojų atranka

„Sprendimas nebuvo spontaniškas, nors daug kam pasirodė netikėtas. Natūralu, kad po septynerių metų darbo grupėje sprendimas šį darbą užbaigti, bus netikėtas. Tačiau mano paties galvoje jau nuo metų pradžios buvo mintys, ką darysiu, kai pasibaigs mano ketverių metų kadencija, o ji baigėsi liepos pabaigoje“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas pripažino, kad formaliai pasibaigė tik jo, kaip įmonės valdybos pirmininko pareigos, generalinio direktoriaus pareigos nėra terminuotos. Tačiau vadovas teigė šių dviejų pareigų neskiriąs, be to, buvo žinoma, kad kai nauja valdyba pradės savo veiklą, jos pirmininkas taps generaliniu direktoriumi. „Valdyba nepaskirta, tas procesas vėluoja. Šiek tiek liūdna, tikėjausi, kad galime brandžiai pereiti iš vienos, į kitą kadenciją. Mano galva, tas laikotarpis, kai ji nepaskirta, jis pradėjo gimdyti įvairias interpretacijas – tai paveikė ir mano paties apsisprendimą“, – tikino D. Misiūnas.

Jo teigimu, „Lietuvos energijos“ valdybos paskyrimas užtruko dėl to, kad buvo vėluojama patvirtinti kitą valdymo organą – stebėtojų tarybą, kuri buvo renkama pagal naują tvarką. Finansų ministeriją suformavo tik praėjusią savaitę, nors jos kadencija taip pat baigėsi liepą. Paprašytas daugiau papasakoti, kodėl jį kaip liudytoją neseniai apklausė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) , besitraukiantis vadovas nedaugžodžiavo, tik pakartojo, kad tai susiję su galimu konfidencialios informacijos atskleidimu Finansų ministerijoje: „Negaliu atskleisti, ką liudijau, nes esu įsipareigojęs to nedaryti. Tai buvo normalūs klausimai, susiję su tyrimu ir aš pateikiau visus atsakymus.“

Paaukojo Finansų ministerija?

D. Misiūnas neigė, kad atsistatydino nesulaukęs, kol bus patvirtintas nauju valdybos pirmininku, ar pajuto įmonės akcininkės Finansų ministerijos vadovybės nepasitikėjimą.

„Ne, aš tiesiog... Iš tiesų po vasaros, po atostogų mano galvoje buvo daug minčių, kaip turėčiau toliau elgtis. Tikrai praėjusį laikotarpį vertinu kaip gerą – ir čia ne mano vieno nuomonė. Tą parodo ir suteiktas kredito reitingas, ir šiaip analitikų vertinimai. Niekada nesijaučiau, kad esu prisirišęs prie tos kėdės ir kad pagrindinis tikslas yra, kad mane išrinktų. Kai prasidėjo interpretacijos, viešas spekuliavimas ir diskutavimas, kad čia štai gal jis bando išlaikyti kėdę, gal norėtų kažkokiu įdomiu būdu užsitikrinti antrą kadenciją. Na, niekada to nenorėjau ir, mano galva, tai yra normalus, profesionalus žingsnis: jei matai, kad yra daug interpretacijų, kažkas turi žengti žingsnį ir jas nutraukti“, – tikino pašnekovas.

Finansų ministras esą palaikęs jo sprendimą atsistatydinti. Tačiau D. Misiūnas išsisuko nuo tiesaus atsakymo, ar Vilius Šapoka nebenori jo matyti vadovaujant „Lietuvos energijai“: „Aš pats pajutau, kad nelabai noriu būti tuo valdybos pirmininku. Ir dabar skaitydamas įvairius komentarus suprantu, kad daug žmonių galvoja, jog vadovauti valstybės įmonei yra labai paprastas ir patogus darbas. Mano patirtis to nesako – tai pakankamai intensyvus darbas, susijęs su daug emocijų, kurios ne visos būtinai geros. Tai reikalauja daug energijos.“ Generalinis direktorius pripažino nusprendęs energiją nukreipti kitur – esą bus naujas „projektas“. Tačiau koks – nepasakė.

Nors vizijų turi, yra sulaukęs ir telefono skambučių iš rinkos dalyvių, kurie klausė apie ateities planus. Tiesa, D. Misiūnas nedetalizavo, kokie jie yra.

Dėmesį rodė kai kurie politikai

Prisiminęs STT tyrimą, kuriame esą dalyvavo daug žmonių, direktorius pripažino, kad būnant tik liudytoju jam buvo nemalonu tapti „pagrindine naujiena“. Esą matant save rodomą stambiu planu per nacionalinį transliuotoją, kyla įvairių minčių, kodėl tai taip pateikiama, arba kodėl informacija apie apklausas tapo vieša (nors savaime tai gal ir nėra blogai). „Niekas nenori grįžti namo ir matyti tas artimųjų akis, kurios sako: o kas čia vyksta? Kai negali paaiškinti, tai ir pagalvoji, na, ar tikrai verta“, – kalbėjo direktorius, sutikęs, kad tai gali būti ir tiesiog sutapimas. Šiaip procesui didelį dėmesį rodę ir politikai – kai kurie ir oficialiai kreipėsi į institucijas klausdami, kaip kas vyks, tai buvo aptarinėjama ir Seimo komisijose – tarsi darant prielaidą, kad kažkas vyksta neskaidriai. Dabar procesas esą galės būti aiškus ir skaidrus, o metų pabaigoje bendrovė turės naują valdybą ir vadovą. Klausiamas, kodėl nesusiklostė santykiai su dabartiniais valdančiaisiais, D. Misiūnas kalbėjo aptakiai: „Galų gale tai yra pasirinkimas. Kad praleidau laiką ir dirbau valstybės įmonėje „Lietuvos energija“, nereiškia, kad norėčiau joje sulaukti pensijos ir laikytis įsikibęs tos kėdės. Dažnai stereotipiškai sakome, kad sprendimas yra vienoje pusėje – ar laikyti šitą vadovą, ar jau nelaikyti. Vis dėlto sprendimas yra abejose pusėse, svarbu bendradarbiavimas.

Abi pusės turi būti sutarę. Man tokia neapibrėžta situacija ir interpretacijos suteikė daugiau motyvų čia netęsti darbo.“

IT bendrovių konkurencija ir šeiminiai ryšiai

„Lietuvos energijos“ antrinei įmonės „Verslo aptarnavimo centras“ direktorė yra Eglė Šimė. Jos sutuoktinis Valdas Šimas vadovauja bendrovei „Alna Software“, kuri teikia paslaugas ir pačiai „Lietuvos energijai“. Klausiamas, kiek įtakos jo pasitraukimui turėjo bendrovės vykdyti IT pirkimai ir minėti šeiminiai ryšiai, D. Misiūnas kalbėjo: „Tai neturėjo tiesioginės įtakos mano sprendimui. Tokio dydžio įmonė kaip „Lietuvos energija“ turi labai daug įvairių rangovų. Ir IT diegėjų, ir statybos, ir elektros tinklų. Taip, tarp IT įmonių visada vyksta tam tikra konkurencija. Yra daug interpretacijų. Tai, jog pradėjus dirbti įmonėje jos sutuoktinis tapo „Alnos“ grupės įmonių vadovu, mums buvo žinoma, ji buvo tai deklaravusi. Mes stebėjome situaciją – nuo to laiko iki dabar neįvyko nė vienas naujas sandoris su „Alnos“ grupe. Mes skyrėme šiek tiek laiko, kad žmonės galėtų apsispręstų, ką dėl to nori daryti, nes sutarėme, kad taip neturėtų būti – vienas ar kitas turi priimti sprendimą.“

Generalinis direktorius pripažino, kad buvo galimas interesų konfliktas. Ypač, jeigu minėta bendrovė būtų laimėjusi kokį nors viešųjų pirkimų konkursą, kurie visi vykdomi pagal nustatytą tvarką. Tačiau buvo sutarta, kad E. Šimė pasitrauks iš pareigų – tai dar nėra įgyvendinta, tačiau per kelias savaites šis klausimas bus išspręstas. Esą „Alna“ yra viena iš daugelio, nedominuojanti tiekėja. Ji prižiūri pačios kurtą apskaitos sistemą „Scala“, taip pat dalyvauja kai kuriuose pirkimuose. Tačiau „Alna“ nebuvo dominuojanti „Lietuvos energijos“ tiekėja.

BNS nuotr.

Kai gauni didelę algą, vertini kitus dalykus

Praėjusią savaitę paaiškėjo valstybės įmonių vadovų atlyginimai. „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus alga – daugiau nei 7 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių.

Klausiamas, ar tokia alga konkurencinga, D. Misiūnas juokavo: „Galima šiek tiek pajuokauti. Visada buvau tituluojamais kaip didžiausios algos savininkas. Tai šiek kiek nusivyliau supratęs, kad jau nebesu. Mano alga visada buvo vieša. Aišku, kitos įmonės viešindamos algas prisijungė vėliau. Tačiau, be abejo, tai nebuvo lemiamas faktorius atsistatydinant. Bet aš tą natūraliai pastebėjau. Tvarka turi būti.“ Generalinis direktorius tikino, kad prie jo pareiginės algos pridėjus kitas išmokas, mokamas kaip valdybos pirmininkui, bendra suma nebūti didesnė nei 9 tūkst. Eur per mėnesį (tokia yra didžiausia valstybės įmonės alga šiuo metu Lietuvoje).

„Visą laiką bus tos interpretacijos. Gal iš šono kažkam atrodo, ar tikrai ten reikia dirbti, ar ten tas darbas toks sudėtingas, ar ne. Mano siūlymas visada buvo: padarykime labai aiškią, skaidrią sistemą, kokiais kriterijais remiantis nustatoma alga. Tą padarę suomiai, švedai. Galima netgi paimti ir nusikopijuoti jų nuostatas“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad palyginti su kolegomis užsienyje jo alga mažesnė kelis kartus. Esą ir panašios įmonės Latvijoje vadovo alga didesnį už jo atlyginimą trečdaliu, o kolegos iš Estijos – perpus didesnė. Palyginti algą su didžiausių Lietuvos privačių bendrovių vadovų algomis sudėtinga, nes tokia informacija neskelbiama. Vis dėlto galima manyti, kad ir jos didesnės.

„Tai yra pasirinkimas. Nereikia sakyti, kad dabar turime tas algas keltis. Man visąlaik ta alga buvo pakankama, nes žinojau, kad be jos gaunu galimybę keisti įmonę, daryti įtaką, galų gale kažką gero padaryti sau ir Lietuvos žmonėms – tai irgi vertė. Galiausia kai atlyginimas nėra toks jau visai žemas, jam kylant ties kažkuria riba žmonės pradeda labiau kreipti dėmesį į kitus dalykus“, – tikino D. Misiūnas ir pripažino, kad artimiausiu metu ketina dirbti ne valstybės sektoriuje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...