captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reitingai: tikros „valstiečių“ ir TS-LKD grumtynės

Tolygiai vis augant jų populiarumui Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rugpjūtį reitingų lentelėje šiek tiek pralenkė rinkėjų balsus praradusią Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą (LVŽS).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 21–28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta apklausa, rinkimuose į Seimą už TS-LKD buvo pasirengę balsuoti 16,3 proc., o už LVŽS – 15,9 proc. rinkėjų.

Šių partijų reitingų pokyčiai per mėnesį buvo nežymūs ir neviršijo 3,1 proc. paklaidos. Liepą už TS-LKD būtų balsą atidavę 16,6 proc., o už LVŽS – 17 proc. respondentų.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis nuosekliai augančius konservatorių reitingus aiškina šios partijos nuoseklia laikysena.

„Konservatoriai pastarąjį pusmetį, galbūt ir ilgesnį laiką, demonstruoja ryžtingą, gana aiškiai motyvuotą veiksmų seką. Taip, pas juos viduje buvo tam tikra reorganizacija, bet ji vyko energingai, gana skaidriai. Taip, jie nesutaria su valdančiaisiais, tačiau jie kritikuoja juos nuosekliai. Visa tai sukūrė konservatorių vaizdinį kaip aiškiai suvokiamos, gerai pozicionuotos politinės jėgos“, – sakė L. Bielinis.

Tuo metu „valstiečiai žalieji“, pasak politologo, demonstruoja priešingą įvaizdį.

„Jų vadovybėje, bent jau viešumoje matome nesusikalbėjimą tarp pagrindinių lyderių – Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio. Jie kalba skirtingus argumentus, kartais prieštaraujančius vienas kitam“, – sakė L. Bielinis.

Politologas įžvelgia sutrikimą partijos viduje, iš kitos pusės – tiesiog tylėjimą.

„Nes visuomenė negali suvokti ir identifikuoti „valstiečių žaliųjų“ atstovų Seime, nes realiai mes matome tris-keturis „valstiečius žaliuosius“, kurie kažką kalba ir komunikuoja su visuomene, visi kiti nematomi. Plius koalicijos būsenos irgi yra įtampoje ir nematyti pabaigos. Taigi visuomenėje „valstiečiai žalieji“ regimi daugiau kaip amorfinė struktūra, o ne politinė jėga, žinanti, ko nori, ir to siekianti“, – sakė L. Bielinis.

Tokios tendencijos, pasak politologo, yra naudingos konservatoriams, ir labai nenaudingos „valstiečių žaliųjų“ partijai.

„Jeigu viena ar kita partija elgsis taip pat, tęs tą patį komunikacinį stilių (t. y.  konservatoriai savo aiškiai apibrėžtu argumentų teigimu, ir „valstiečiai žalieji“ – savo neapibrėžtumu), tai mes matysime, kad tai dar nėra dugnas. Jeigu ir toliau taip tęsis, tai „valstiečiai žalieji“ ir toliau praradinės reitingus“, – sakė L. Bielinis.

Kitų partijų reitinguose taip pat nebuvo apklausos paklaidą viršijančių pokyčių. Socialdemokratų reitingas nepasikeitė ir siekė 11,3 proc., už Liberalų sąjūdį rugpjūtį būtų balsavę 6,8 proc., liepą – 7 proc., o už „Tvarką ir teisingumą“ – atitinkamai 5 ir 5,3 proc. respondentų. Kitos partijos neperžengtų 5 proc. rinkimų į Seimą barjero.

S. Skvernelio nesieja su partija

Nors partijų reitinguose tarp LVŽS ir TS-LKD regimos įtemptos varžytuvės, jos neatsispindi politikų ir visuomenės veikėjų vertinimuose. Klausiant, kuris iš jų visuomenės nuomone būtų tinkamiausias į premjerus, vis dar neginčijamu lyderiu išlieja S. Skvernelis, už kurį rugpjūtį pasisakė 23 proc., o liepą – 23,7 proc. apklaustųjų.

Jo artimiausias konkurentas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis rugpjūtį turėjo 7,8 proc., o liepą – 8 proc. apklaustųjų palaikymą.

„S. Skvernelis bando save pozicionuoti kaip tą, kuris nėra partijos narys arba veikia savarankiškai, nepriklausomai nuo partijos. Tai jam padeda išsaugoti savo reitingą. Kita vertus asmeninis S. Skvernelio komunikavimas su žiniasklaida, visuomene, bendravimas su politikais, yra pakankamai agresyvus ir savotiškai nuoseklus. Tai sukuria jo, kaip politiko, gana palankų įvaizdį visuomenės akyse“, – sakė L. Bielinis.

Dešimtuke tarp kandidatų į premjerus taip pat yra buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius, kurį rugpjūtį palaikė 5,5 proc., o liepą – 6,5 proc., LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis – atitinkamai 4,4 proc. ir 6,2 proc., europarlamentarė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė – atitinkamai 4,2 ir 4,6 proc. respondentų.

Naująjį socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką premjeru rugpjūtį būtų matę 3,5 proc., o liepą – 1,6 proc. apklaustųjų, europarlamentarą Antaną Guogą – atitinkamai 3,3 proc. ir 3,5 proc., parlamentarę Ingridą Šimonytę – 3,2 proc. ir 2,8 proc., Liberalų sąjūdžio lyderį, Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių – 2,9 proc., o ekonomistą Gitaną Nausėdą – 2,7 proc. ir 2,6 proc. respondentų.

Vyriausybės veiklą labiau sieja su partija

Vyriausybės veiklos vertinimas rugpjūtį lieka vis dar stipriai labiau neigiamas, nei teigiamas. Teigiamai ir greičiau teigiamai jos veiklą vertino 33,2 proc., o liepą 30,7 proc. respondentų.

Neigiamai ir greičiau neigiamai vyriausybės veiklą rugpjūtį vertino 58 proc., o liepą – 59,2 proc. respondentų. Nežinojo kaip vertinti rugpjūtį 8,8 proc., o liepą – 10,1 proc. apklaustųjų.

Politologo manymu, greičiausiai visuomenė vyriausybės veiksmus daugiau interpretuoja, kaip partinę veiklą, kai tuo metu S. Skvernelį mato, kaip atskirą politiką, ir atskirą žmogų, atsakingą už valstybės ūkį.

„O vyriausybės nariai, ministrai, kiti atsakingi asmenys, visuomet siejami su viena ar kita politine jėga – „valstiečiais žaliaisiais“ arba socialdemokratais, vienaip ar kitaip siejami su tomis problemomis, dėl kurių visi yra įsižeidę ar užpykę“, – sakė L. Bielinis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...