captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo sesijos pradžią kartina kalbos apie koalicijos griuvimą

Sekmadienį Seimas susirinko į eilinę rudens sesiją. Tačiau „rugsėjo 1-osios“ – taip vienas kitą sveikino dažnas politikas – nuotaiką temdė valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų akivaizdus nusiteikimas trauktis į opoziciją.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nuotaikos tapo akivaizdžios po parlamentinės frakcijos posėdžio, vykusio prieš plenarinio posėdžio pradžią. Jame Seimo socialdemokratai turėjo galutinai apsispręsti, ar sekmadienį galėtų būti pasirašytas vadinamasis memorandumas dėl bendro darbo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Po frakcijos nekalbūs socdemai net nepakomentavo priimtų sprendimų, tik tarstelėjo, kad viskas lieka „penktadienio valdybos sprendimų remuose“. Penktadienį posėdžiavusi LSDP valdyba nutarė, kad Seimo atstovų parengtas memorandumas, kuriame numatyta vieta LVŽS ir LSDP parlamentinių frakcijų seniūnų – Ramūno Karbauskio bei Andriaus Palionio – parašams, neturėtų būti skubinamas.

Jį dar ketinama svarstyti ateinančią savaitę vyksiančiame LSDP prezidiume. Po tokio partnerių sprendimo į Seimo plenarinį posėdį skubantis premjeras Saulius Skvernelis tarstelėjo: „Atsakymo nebuvimas irgi yra atsakymas“.

Premjeras atrodė suirzęs

S. Skvernelis, stabtelėjęs pasikalbėti su žurnalistais, atrodė suirzęs dėl socialdemokratų veiksmų. „Kiekvienas darykime savo išvadas. Tai reiškia (toks socialdemokratų elgesys – DELFI), kad Vyriausybės teikiamiems projektams bus reikalingas platesnis politinių jėgų palaikymas, ką ir dariau praėjusią savaitę“, – kalbėjo premjeras, užsimindamas apie šią savaitę vykusius su parlamentinių frakcijų ir partijų vadovais.

Jis tvirtino, kad palaikymo gali sulaukti iš įvairioms partijoms priklausančių parlamentarų, kadangi „Seimo nario mandatas yra laisvas“. „Taip pat tikiuosi iš socialdemokratų frakcijos palaikymo ir balsavimo už tuos sprendimus, kurie reikalingi. Būtų sunku rasti argumentų, kodėl būtų nenorima balsuoti už projektus, mažinančius socialinę atskirtį, skurdą“, – teigė S. Skvernelis.

DELFI paklaustas, ar mano, kad socialdemokratai jau apsisprendę trauktis iš koalicijos, jis sakė: „Aš dabar nieko nemanau. Aš tiesiog konstatuoju faktą“.

Seimo pirmininkas, LVŽS atstovas Viktoras Pranckietis sakė, kad naujos parlamentinės sesijos darbų scenarijus bus „labai sėkmingas“. „Dabar svarbiausia užsitikrinti palaikymą programai, o per tą laiką išsiaiškinsime, kas su kuo. Balsavime už programą taip pat matysime rezultatus, jie mums taip pat turi parodyti kažkokį Seimo narių nusiteikimą dirbti Lietuvai ir dirbti konstruktyviai', – aiškino jis.

Paklaustas, ar Seimas galės dirbti konstruktyviai, jei nesugebama pasiekti susitarimų net tarp valdančiųjų, ir stebimas politinis „jovalas“, Seimo pirmininkas teigė: „Kas nori būti jovale, tegu būna jovale. O mes turime užtikrintai pasakyti, kad viskas vyksta stabiliai ir dirbame tikslingai, ne populistiškai“.

Paklaustas, kokiais klausimais valdantiesiems teks ieškoti palaikymo, jis minėjo socialinius projektus, kur teks derinti „pageidaujamus dalykus su galimais“. Kur kas griežčiau V. Pranckietis pasisakė apie Vytauto Šustausko sekmadienį prie Seimo surengtą mitingą, esą minint „Ubagų baliaus“ dvidešimtmetį. „Jei turėčiau daugiau laiko, išeičiau pasikalbėti su jais ir pasakyčiau, kad ne laikas padėti rytiečių propagandai čia, Lietuvos širdyje“, – pabrėžė Seimo vadovas.

G. Landsbergis: koalicijos nebėra

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis prieš Seimo posėdį pabrėžė: koalicijos jau nėra. „Aivaizdu, kad jei socialdemokratai net atras būdą pasilikti koalicijoje, jie darys viską, kad jokie darbai nevyktų. Tikrai neįsivaiduoju socialdemokratų keičiant veiklos būdą“, – pabrėžė jis. Pasak jo, ši partija stabdo net svarbius sprendimus, kad „sutelktų dėmesį į save“.

Paklasutas, ar konservtoriai svarstytų galimybę tapti valdančiosios koalicijos dalimi, jei socialdemokratai pasitrauktų, G. Landsbergis sakė: „Mes liekame opozicijoje“. „Vasaros pavyzdžiu, kai gavome paramą šilumos kainų mažinimui, tokiu panašiu būdu ketiname bendradarbiauti, jeigu tokios situacijos susikurtų, jei būtų kalba apie rimtą mokesčių, švitimo reformas“, – sakė jis.

Nesiteikė komentuoti savo pozicijos

LSDP frakcijos seniūnas A. Palionis nei frakcijos sprendimų dėl darbo su „valstiečiais“, nei sesijos pradžios nekomentavo. Kaip teigė LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas, Seime dirbantys valdantieji šiandien ir neketino pasirašinėti jokių dokumentų.

„Bet kuriuo atveju dokumentas turi būti įvertintas politiškai. Tik po to galima kalbėti apie galimybes susėsti toliau“, – teigė jis. Dauguma Seimo socialdemokratų frakcijos narių iki šiol pasitraukimą vertimo skeptiškai. Jie parengė vadinamąjį memorandumą – susitarimą tarp LSDP ir LVŽS frakcijų, kuriame numatytos tolimesnio bendradarbiavimo gairės ir svarbiausi, socialdemokratų akimis, darbai. Šį dokumentą, po kuriuo palikta vietos Seimo frakcijų vadovų – taigi, Ramūno Karbauskio, vadovaujančio ir partijai, bei Andriaus Palionio, o ne LSDP pirmininko G. Palucko – parašams, planuota pasirašyti jau šiandien, rugsėjo 10 dieną.

Kaip anksčiau sakė A. Palionis, to reikėtų, nes dirbantys Seime socilademokratai turi žinoti, palaiko savo programą ar ne. Tačiau praėjusį penktadienį vykusioje LSDP valdyboje buvo apsispręsta neskubinti įvykių. Partijos vadovybė nusprendė, kad pasiūlytam susitarimo tekstui bus teikiami papildomi pasiūlymai dėl socialinės atskirties mažinimo, o galutinį sprendimą priims prezidiumas, kuris posėdžiaus kitą savaitę.

Socialdemokratų parengtame memorandume yra numatoma užtikrinti užsienio politikos tęstinumą ir gynybos finansavimą, pradėti „socialiai orientuotą mokesčių reformą ir kitas priemones mažinančias socialinę atskirtį, didinančias dirbančiųjų pajamas, skatinančias investicijas ir ekonomikos augimą bei atkuriančias socialinį teisingumą“.

Abi frakcijos ketina sutarti svarstyti progresinių mokesčių įvedimo klausimą, galimybę visiems pradinukams užtikrinti nemokamą maitinimą ir didinti vaiko pinigus, kurie 2018 metais siektų 30 eurų, o 2019 metais – 60 eurų. Ketinama svarstyti galimybę labiau apmokestinti prabangų turtą, sutarus su Trišale taryba didinti minimalią algą ir ją sulyginti su neapmokestinamu pajamų dydžiu.

Sutarta didinti bazinę ir senatvės pensijas, palaipsniui atstatyti valstybės tarnautojų atlyginimo bazinį dydį ir atstatyti Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui. Taip pat planuojama be kitko tęsti švietimo reformą, vykdyti valstybės tarnybos pertvarką ir kovoti su korupcija.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...