captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusijos URM paaiškino, kodėl neišdavė vizų Lietuvos parlamentarams

Šešiems lietuvių parlamentarams, ketinusiems vykti į opozicijos renginį Minske, diplomatinės vizos nebuvo išduotos, nes jų vizitas neturėjo „nieko bendro su diplomatija“, tvirtina Baltarusijos Užsienio reikalų minsiterija (URM).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Į Minską Jungtinės piliečių partijos pirmininko Anatolijaus Lebedko kvietimu savaitgalį planavo vykti konservatoriai Laurynas Kačšiūnas, Rasa Juknevičienė, Audronius Ažubalis, narystę Liberalų sąjūdyje sustabdęs Gintaras Steponavičius, „valstietis“ Egidijus Vareikis bei socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Faktas yra tai, kad Baltarusijos ambasada negalėjo išduoti lietuvių parlamentarams, tarp jų – ir ponui Kaščiūnui – prašomų diplomatinių vizų, kadangi jų vizito tikslas neturėjo nieko bendro su diplomatija“, – teigiama Baltarusijos URM atstovo spaudai Dmitrijaus Mirončiko atsakyme valstybinei naujienų agentūrai „Belta“, kuris skelbiamas ministerijos tinklalapyje.

URM atstovas taip pat pažymi, kad parlamentarai galėtų pasinaudoti beviziu režimu, jei į Baltarusiją vyktų per Minsko oro uosto patikros punktą.

„Niekas netrukdo parlamentarams pasinaudoti įvesta vienašale bevizio įvažiavimo į mūsų šalį tvarka Lietuvos, ir dar keliasdešimties šalių piliečiams su civiliniu pasu penkių dienų terminui, per Nacionalinį Baltarusijos sostinės oro uostą. Jei, žinoma, parlamentaras Kaščiūnas nebijo“, –  pridūrė D.Mirončikas.

Į opozicijos renginį Minske Lietuvos parlamentarai planavo vykti sekmadienį. L.Kasčiūnas pažymėjo, kad diskusijos esminiu akcentu turėjo būti kitą savaitę prasidedančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“.

„Norėjome nepriklausomos Baltarusijos, bet, pasirodo, tas dialogas, kuris vyksta, jis daugiau selektyvus iš (Baltarusijos prezidento – BNS) Aleksandro Lukašenkos pusės. Išsigando šešių parlamentarų“, – penktadienį teigė politikas.

Jis sakė, kad diskusijoje vistiek ketinama dalyvauti nuotoliniu būdu, per tiesioginę vaizdo konferenciją.

Maskva skelbia, kad pratybose „Zapad 2017“ dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių, Vakarų pareigūnai mano, kad iš tiesų mokymuose bus apie 100 tūkst. karių.

Lietuvos vadovai ir kiti politikai pratybas vertina kaip bauginimą ir siekį demonstruoti karinę galią prieš Baltijos valstybes ir NATO partnerius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pratybų tikslas – „mus išgąsdinti, sunaikinti mūsų valią gintis“. Lietuvos karinė žvalgyba nurodo, jog tikėtina, kad pratybų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...